Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   ru Прошедшая форма 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [восемьдесят три]

83 [vosemʹdesyat tri]

Прошедшая форма 3

Proshedshaya forma 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti Г------- по-те-е-о-у Г_______ п_ т_______ Г-в-р-т- п- т-л-ф-н- -------------------- Говорить по телефону 0
P-o-he-s-ay- for-a-3 P___________ f____ 3 P-o-h-d-h-y- f-r-a 3 -------------------- Proshedshaya forma 3
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Я ---о--л / -о-ори-а--о --л-фо--. Я г______ / г_______ п_ т________ Я г-в-р-л / г-в-р-л- п- т-л-ф-н-. --------------------------------- Я говорил / говорила по телефону. 0
P--shed-ha-a---rm- 3 P___________ f____ 3 P-o-h-d-h-y- f-r-a 3 -------------------- Proshedshaya forma 3
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Я---- в---я го----л - г-в--ила--о телеф-н-. Я в__ в____ г______ / г_______ п_ т________ Я в-е в-е-я г-в-р-л / г-в-р-л- п- т-л-ф-н-. ------------------------------------------- Я все время говорил / говорила по телефону. 0
G----it- ------efo-u G_______ p_ t_______ G-v-r-t- p- t-l-f-n- -------------------- Govoritʹ po telefonu
klausti Сп-ашивать С_________ С-р-ш-в-т- ---------- Спрашивать 0
Gov-r----p- --l-fo-u G_______ p_ t_______ G-v-r-t- p- t-l-f-n- -------------------- Govoritʹ po telefonu
(Aš) paklausiau. Я----ос-л---с-роси--. Я с______ / с________ Я с-р-с-л / с-р-с-л-. --------------------- Я спросил / спросила. 0
G-vo--tʹ-po----ef-nu G_______ p_ t_______ G-v-r-t- p- t-l-f-n- -------------------- Govoritʹ po telefonu
(Aš) visuomet klausdavau. Я----г-а с-раш-вал ---прашивала. Я в_____ с________ / с__________ Я в-е-д- с-р-ш-в-л / с-р-ш-в-л-. -------------------------------- Я всегда спрашивал / спрашивала. 0
Ya ----ri- / --v---l--p- ---e--nu. Y_ g______ / g_______ p_ t________ Y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. ---------------------------------- Ya govoril / govorila po telefonu.
pasakoti Р--сказ-вать Р___________ Р-с-к-з-в-т- ------------ Рассказывать 0
Y--go---il ---ovo---a p- te------. Y_ g______ / g_______ p_ t________ Y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. ---------------------------------- Ya govoril / govorila po telefonu.
(Aš) papasakojau. Я--ас------ --р---к-----. Я р________ / р__________ Я р-с-к-з-л / р-с-к-з-л-. ------------------------- Я рассказал / рассказала. 0
Ya---v-r-- ---ovo-ila-po-t-lef---. Y_ g______ / g_______ p_ t________ Y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. ---------------------------------- Ya govoril / govorila po telefonu.
(Aš) papasakojau visą istoriją. Я-р---ка--- /-р--ска-ала в-ю-и-торию. Я р________ / р_________ в__ и_______ Я р-с-к-з-л / р-с-к-з-л- в-ю и-т-р-ю- ------------------------------------- Я рассказал / рассказала всю историю. 0
Ya-vs- -r-mya-g-v--i- /--o----l--p---el----u. Y_ v__ v_____ g______ / g_______ p_ t________ Y- v-e v-e-y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. --------------------------------------------- Ya vse vremya govoril / govorila po telefonu.
mokytis Учить У____ У-и-ь ----- Учить 0
Ya vse ----y----v-ri- / -o---i-- -o-t--efo--. Y_ v__ v_____ g______ / g_______ p_ t________ Y- v-e v-e-y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. --------------------------------------------- Ya vse vremya govoril / govorila po telefonu.
(Aš) mokiausi. Я --ил /---ила. Я у___ / у_____ Я у-и- / у-и-а- --------------- Я учил / учила. 0
Y--v-e--r-m-a govor-l------ori-a po-t-l-f---. Y_ v__ v_____ g______ / g_______ p_ t________ Y- v-e v-e-y- g-v-r-l / g-v-r-l- p- t-l-f-n-. --------------------------------------------- Ya vse vremya govoril / govorila po telefonu.
(Aš) mokiausi visą vakarą. Я в-сь-в--ер--чи----уч--а. Я в___ в____ у___ / у_____ Я в-с- в-ч-р у-и- / у-и-а- -------------------------- Я весь вечер учил / учила. 0
Sp-ash----ʹ S__________ S-r-s-i-a-ʹ ----------- Sprashivatʹ
dirbti Раб--а-ь Р_______ Р-б-т-т- -------- Работать 0
S--as-i---ʹ S__________ S-r-s-i-a-ʹ ----------- Sprashivatʹ
(Aš) dirbau. Я-р------ --р--о-а-а. Я р______ / р________ Я р-б-т-л / р-б-т-л-. --------------------- Я работал / работала. 0
Sp-a-hiv--ʹ S__________ S-r-s-i-a-ʹ ----------- Sprashivatʹ
(Aš) dirbau visą dieną. Я в-сь---нь --б--ал------о---а. Я в___ д___ р______ / р________ Я в-с- д-н- р-б-т-л / р-б-т-л-. ------------------------------- Я весь день работал / работала. 0
Y----ro--- /-s----i--. Y_ s______ / s________ Y- s-r-s-l / s-r-s-l-. ---------------------- Ya sprosil / sprosila.
valgyti Е-ть Е___ Е-т- ---- Есть 0
Ya-sp--si----s---sil-. Y_ s______ / s________ Y- s-r-s-l / s-r-s-l-. ---------------------- Ya sprosil / sprosila.
(Aš) pavalgiau. Я --ел /---ела. Я п___ / п_____ Я п-е- / п-е-а- --------------- Я поел / поела. 0
Y--spros-- / --r--i--. Y_ s______ / s________ Y- s-r-s-l / s-r-s-l-. ---------------------- Ya sprosil / sprosila.
(Aš) viską suvalgiau. Я--ъ-л-/-----а-всю-п--ц--. Я с___ / с____ в__ п______ Я с-е- / с-е-а в-ю п-р-и-. -------------------------- Я съел / съела всю порцию. 0
Ya vs-----------iv-----s-ra---va-a. Y_ v_____ s_________ / s___________ Y- v-e-d- s-r-s-i-a- / s-r-s-i-a-a- ----------------------------------- Ya vsegda sprashival / sprashivala.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rusų (1-100) MP3 rusų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!