Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   ku Dema borî 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [heştê û sê]

Dema borî 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti T----o-k--in T___________ T-l-f-n-i-i- ------------ Telefonkirin 0
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Mi- -e----n-kir. M__ t______ k___ M-n t-l-f-n k-r- ---------------- Min telefon kir. 0
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. M-----rt-- t-le-o--kir. M__ h_____ t______ k___ M-n h-r-i- t-l-f-n k-r- ----------------------- Min hertim têlefon kir. 0
klausti Pi---n P_____ P-r-î- ------ Pirsîn 0
(Aš) paklausiau. Mi---irs-. M__ p_____ M-n p-r-î- ---------- Min pirsî. 0
(Aš) visuomet klausdavau. Min he-tim p--sî. M__ h_____ p_____ M-n h-r-i- p-r-î- ----------------- Min hertim pirsî. 0
pasakoti ve--t-n v______ v-g-t-n ------- vegotin 0
(Aš) papasakojau. M---vegot. M__ v_____ M-n v-g-t- ---------- Min vegot. 0
(Aš) papasakojau visą istoriją. Mi- --mû -î-ok-veg-t. M__ h___ ç____ v_____ M-n h-m- ç-r-k v-g-t- --------------------- Min hemû çîrok vegot. 0
mokytis Fê--ûn F_____ F-r-û- ------ Fêrbûn 0
(Aš) mokiausi. Ez---rb--. E_ f______ E- f-r-û-. ---------- Ez fêrbûm. 0
(Aš) mokiausi visą vakarą. E- -em---v-rê--ê----. E_ h___ ê____ f______ E- h-m- ê-a-ê f-r-û-. --------------------- Ez hemû êvarê fêrbûm. 0
dirbti Xe-it-n X______ X-b-t-n ------- Xebitîn 0
(Aš) dirbau. Ez-x-b----. E_ x_______ E- x-b-t-m- ----------- Ez xebitîm. 0
(Aš) dirbau visą dieną. E---o-- te-----i--m. E_ r___ t__ x_______ E- r-j- t-v x-b-t-m- -------------------- Ez rojê tev xebitîm. 0
valgyti Xwa--n X_____ X-a-i- ------ Xwarin 0
(Aš) pavalgiau. Min--w--i- xw--. M__ x_____ x____ M-n x-a-i- x-a-. ---------------- Min xwarin xwar. 0
(Aš) viską suvalgiau. M-n xwar-n -e---xwar. M__ x_____ h___ x____ M-n x-a-i- h-m- x-a-. --------------------- Min xwarin hemî xwar. 0

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!