Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ku Bersiva neyînî 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [şêst û pênc]

Bersiva neyînî 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Gu---l- b-ha y-? G______ b___ y__ G-s-î-k b-h- y-? ---------------- Gustîlk biha ye? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Na- ----yê -ê t-n- --0-e--o-ye. N__ b_____ w_ t___ 1__ e___ y__ N-, b-h-y- w- t-n- 1-0 e-r- y-. ------------------------------- Na, bihayê wê tenê 100 euro ye. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Lê---ê -i--e- -in te-ê-pênc- -e-e. L_____ l_ g__ m__ t___ p____ h____ L-b-l- l- g-l m-n t-n- p-n-î h-y-. ---------------------------------- Lêbelê li gel min tenê pêncî heye. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Tu---ad-yî? T_ a_______ T- a-a-e-î- ----------- Tu amadeyî? 0
Ne, dar ne. N-,-hîn---. N__ h__ n__ N-, h-n n-. ----------- Na, hîn na. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Lêbelê--z - ani-a a-ad- b-m. L_____ e_ ê a____ a____ b___ L-b-l- e- ê a-i-a a-a-e b-m- ---------------------------- Lêbelê ez ê aniha amade bim. 0
Ar dar norėtum sriubos? Zê-eti- --r----i-waz-? Z______ ş____ d_______ Z-d-t-r ş-r-e d-x-a-î- ---------------------- Zêdetir şorbe dixwazî? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Na--na-w--im. N__ n________ N-, n-x-a-i-. ------------- Na, naxwazim. 0
Bet dar porciją ledų. L- --rfe-îr-k--dî-di--az-m. L_ b__________ d_ d________ L- b-r-e-î-e-e d- d-x-a-i-. --------------------------- Lê berfeşîreke dî dixwazim. 0
Ar jau seniai čia gyveni? E- --m----dir-j-e--u--i ------din-? E_ d_____ d____ e t_ l_ v__ r______ E- d-m-k- d-r-j e t- l- v-r r-d-n-? ----------------------------------- Ev demeke dirêj e tu li vir rûdinê? 0
Ne, tik mėnuo. Na, ji -ehe---v-. N__ j_ m_____ v__ N-, j- m-h-k- v-. ----------------- Na, ji mehekê ve. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. L---i -i-- ve --lek-------- --s--iki-. L_ j_ n___ v_ g____ m______ n__ d_____ L- j- n-h- v- g-l-k m-r-v-n n-s d-k-m- -------------------------------------- Lê ji niha ve gelek mirovan nas dikim. 0
Ar rytoj važiuosi namo? T- -----bê b-ç--malê? T_ y_ s___ b___ m____ T- y- s-b- b-ç- m-l-? --------------------- Tu yê sibê biçî malê? 0
Ne, tik savaitgalį. Na, herî z- d---y--h-ftey-. N__ h___ z_ d_____ h_______ N-, h-r- z- d-w-y- h-f-e-ê- --------------------------- Na, herî zû dawiya hefteyê. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Lê -z --ro-a ----e-ê-v--e--m. L_ e_ ê r___ y______ v_______ L- e- ê r-j- y-k-e-ê v-g-r-m- ----------------------------- Lê ez ê roja yekşemê vegerim. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? K----- te g--î--î -e? K_____ t_ g______ y__ K-ç-k- t- g-h-ş-î y-? --------------------- Keçika te gihîştî ye? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-- t-menê-w--h-- hevdeh e. N__ t_____ w_ h__ h_____ e_ N-, t-m-n- w- h-n h-v-e- e- --------------------------- Na, temenê wê hîn hevdeh e. 0
Bet ji jau turi draugą. L--j----ha ve hev-lê wê -e--. L_ j_ n___ v_ h_____ w_ h____ L- j- n-h- v- h-v-l- w- h-y-. ----------------------------- Lê ji niha ve hevalê wê heye. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 kurdų (kurmandžių) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!