Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   uk Заперечення 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [шістдесят п’ять]

65 [shistdesyat pʺyatʹ]

Заперечення 2

Zaperechennya 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? П--стен---о--г-й? П_______ д_______ П-р-т-н- д-р-г-й- ----------------- Перстень дорогий? 0
Z---r--he---a 2 Z____________ 2 Z-p-r-c-e-n-a 2 --------------- Zaperechennya 2
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ні- в-- кош--є --льки сто є---. Н__ в__ к_____ т_____ с__ є____ Н-, в-н к-ш-у- т-л-к- с-о є-р-. ------------------------------- Ні, він коштує тільки сто євро. 0
Zap--e--e-n---2 Z____________ 2 Z-p-r-c-e-n-a 2 --------------- Zaperechennya 2
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. А-е-- -аю-тіл-ки-п--т--сят. А__ я м__ т_____ п_________ А-е я м-ю т-л-к- п-я-д-с-т- --------------------------- Але я маю тільки п’ятдесят. 0
P-r----- ----h-y̆? P_______ d_______ P-r-t-n- d-r-h-y-? ------------------ Perstenʹ dorohyy̆?
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Т--------т-вий-- г---ва? Т_ в__ г______ / г______ Т- в-е г-т-в-й / г-т-в-? ------------------------ Ти вже готовий / готова? 0
P-r--e-ʹ -o-o-y--? P_______ d_______ P-r-t-n- d-r-h-y-? ------------------ Perstenʹ dorohyy̆?
Ne, dar ne. Н-- ще ні. Н__ щ_ н__ Н-, щ- н-. ---------- Ні, ще ні. 0
Pers--n--d-roh-y̆? P_______ d_______ P-r-t-n- d-r-h-y-? ------------------ Perstenʹ dorohyy̆?
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. А-----о-о -уду-г-----й / --това. А__ с____ б___ г______ / г______ А-е с-о-о б-д- г-т-в-й / г-т-в-. -------------------------------- Але скоро буду готовий / готова. 0
N-,-v-n k--h-u-e-----k----o ye-ro. N__ v__ k_______ t_____ s__ y_____ N-, v-n k-s-t-y- t-l-k- s-o y-v-o- ---------------------------------- Ni, vin koshtuye tilʹky sto yevro.
Ar dar norėtum sriubos? Хо------ -у-у? Х____ щ_ с____ Х-ч-ш щ- с-п-? -------------- Хочеш ще супу? 0
Ni---in--o-----e-t-lʹ-y--------r-. N__ v__ k_______ t_____ s__ y_____ N-, v-n k-s-t-y- t-l-k- s-o y-v-o- ---------------------------------- Ni, vin koshtuye tilʹky sto yevro.
Ne, (aš) jau nebenoriu. Н-, я-----ше -- -очу. Н__ я б_____ н_ х____ Н-, я б-л-ш- н- х-ч-. --------------------- Ні, я більше не хочу. 0
Ni, --n-kos--u---t-lʹk- --- -e-ro. N__ v__ k_______ t_____ s__ y_____ N-, v-n k-s-t-y- t-l-k- s-o y-v-o- ---------------------------------- Ni, vin koshtuye tilʹky sto yevro.
Bet dar porciją ledų. Але-ще----е-м--о--во. А__ щ_ о___ м________ А-е щ- о-н- м-р-з-в-. --------------------- Але ще одне морозиво. 0
A-e ya-m--u--i-ʹ-y-p-ya--e-yat. A__ y_ m___ t_____ p___________ A-e y- m-y- t-l-k- p-y-t-e-y-t- ------------------------------- Ale ya mayu tilʹky p'yatdesyat.
Ar jau seniai čia gyveni? Ти -ов-о---е--у----в--? Т_ д____ в__ т__ ж_____ Т- д-в-о в-е т-т ж-в-ш- ----------------------- Ти довго вже тут живеш? 0
T--vzhe---t--y-̆---h-to-a? T_ v___ h______ / h______ T- v-h- h-t-v-y- / h-t-v-? -------------------------- Ty vzhe hotovyy̆ / hotova?
Ne, tik mėnuo. Ні, ----к----сяць. Н__ т_____ м______ Н-, т-л-к- м-с-ц-. ------------------ Ні, тільки місяць. 0
Ty --he -ot-vy-- / --tova? T_ v___ h______ / h______ T- v-h- h-t-v-y- / h-t-v-? -------------------------- Ty vzhe hotovyy̆ / hotova?
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. А---я---а--в---ба-а-о -ю--й. А__ я з___ в__ б_____ л_____ А-е я з-а- в-е б-г-т- л-д-й- ---------------------------- Але я знаю вже багато людей. 0
T---z---hot-v-y- / hot-v-? T_ v___ h______ / h______ T- v-h- h-t-v-y- / h-t-v-? -------------------------- Ty vzhe hotovyy̆ / hotova?
Ar rytoj važiuosi namo? Їд-ш--а--р-------у? Ї___ з_____ д______ Ї-е- з-в-р- д-д-м-? ------------------- Їдеш завтра додому? 0
Ni- s---e n-. N__ s____ n__ N-, s-c-e n-. ------------- Ni, shche ni.
Ne, tik savaitgalį. Ні- -і-ьки - в---дні. Н__ т_____ у в_______ Н-, т-л-к- у в-х-д-і- --------------------- Ні, тільки у вихідні. 0
N-,----h- --. N__ s____ n__ N-, s-c-e n-. ------------- Ni, shche ni.
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Але я-п------ю-я вже у-не--л-. А__ я п_________ в__ у н______ А-е я п-в-р-а-с- в-е у н-д-л-. ------------------------------ Але я повертаюся вже у неділю. 0
N-- ----- -i. N__ s____ n__ N-, s-c-e n-. ------------- Ni, shche ni.
Ar tavo duktė jau suaugusi? Т-о- д-ч-- в-е-доро-л-? Т___ д____ в__ д_______ Т-о- д-ч-а в-е д-р-с-а- ----------------------- Твоя дочка вже доросла? 0
A-- s--------u hoto--y̆ / ----va. A__ s____ b___ h______ / h______ A-e s-o-o b-d- h-t-v-y- / h-t-v-. --------------------------------- Ale skoro budu hotovyy̆ / hotova.
Ne, jai dar tik septyniolika. Н-- -й --л-к----м-ад-ять. Н__ ї_ т_____ с__________ Н-, ї- т-л-к- с-м-а-ц-т-. ------------------------- Ні, їй тільки сімнадцять. 0
A-- skoro b-du--o---yy------t-va. A__ s____ b___ h______ / h______ A-e s-o-o b-d- h-t-v-y- / h-t-v-. --------------------------------- Ale skoro budu hotovyy̆ / hotova.
Bet ji jau turi draugą. Але во-- вж- -ає хлопц-. А__ в___ в__ м__ х______ А-е в-н- в-е м-є х-о-ц-. ------------------------ Але вона вже має хлопця. 0
Ale --o-o -udu-hoto-yy̆ ---o--v-. A__ s____ b___ h______ / h______ A-e s-o-o b-d- h-t-v-y- / h-t-v-. --------------------------------- Ale skoro budu hotovyy̆ / hotova.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + ukrainiečių (1-100) MP3 ukrainiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!