Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   uk Хотіти що-небудь

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [сімдесят]

70 [simdesyat]

Хотіти що-небудь

Khotity shcho-nebudʹ

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Хо-е---к--и-и? Х_____ к______ Х-ч-т- к-р-т-? -------------- Хочете курити? 0
K-o--ty---c-o-n-b--ʹ K______ s___________ K-o-i-y s-c-o-n-b-d- -------------------- Khotity shcho-nebudʹ
Ar norėtumėte šokti? Хоч-те-та--юв-ти? Х_____ т_________ Х-ч-т- т-н-ю-а-и- ----------------- Хочете танцювати? 0
Kh--ity --c---n-b--ʹ K______ s___________ K-o-i-y s-c-o-n-b-d- -------------------- Khotity shcho-nebudʹ
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Х----е -ти--у--т-? Х_____ й__ г______ Х-ч-т- й-и г-л-т-? ------------------ Хочете йти гуляти? 0
K-----te-k-r-t-? K_______ k______ K-o-h-t- k-r-t-? ---------------- Khochete kuryty?
(Aš) norėčiau rūkyti. Я хоч--курити. Я х___ к______ Я х-ч- к-р-т-. -------------- Я хочу курити. 0
K---h--e --ryty? K_______ k______ K-o-h-t- k-r-t-? ---------------- Khochete kuryty?
Ar norėtum cigaretės? Ти --т----и------ку? Т_ х____ б_ ц_______ Т- х-т-в б- ц-г-р-у- -------------------- Ти хотів би цигарку? 0
K--c-et----ryty? K_______ k______ K-o-h-t- k-r-t-? ---------------- Khochete kuryty?
Jis norėtų ugnies. Ві--х--ів -- -о-ню. В__ х____ б_ в_____ В-н х-т-в б- в-г-ю- ------------------- Він хотів би вогню. 0
K--c-et- tant---v-t-? K_______ t___________ K-o-h-t- t-n-s-u-a-y- --------------------- Khochete tantsyuvaty?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Я хо-у-пи--. Я х___ п____ Я х-ч- п-т-. ------------ Я хочу пити. 0
K---he-e-t--t---v--y? K_______ t___________ K-o-h-t- t-n-s-u-a-y- --------------------- Khochete tantsyuvaty?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Я--о----с-и. Я х___ ї____ Я х-ч- ї-т-. ------------ Я хочу їсти. 0
K-oc---- tant-yuva-y? K_______ t___________ K-o-h-t- t-n-s-u-a-y- --------------------- Khochete tantsyuvaty?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Я хо-у--і-п-----. Я х___ в_________ Я х-ч- в-д-о-и-и- ----------------- Я хочу відпочити. 0
K-oc-ete---ty -ul--t-? K_______ y̆__ h_______ K-o-h-t- y-t- h-l-a-y- ---------------------- Khochete y̆ty hulyaty?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Я-хочу --с---щ---а---ат-. Я х___ В__ д___ з________ Я х-ч- В-с д-щ- з-п-т-т-. ------------------------- Я хочу Вас дещо запитати. 0
K-o---t--y----hu-y-t-? K_______ y̆__ h_______ K-o-h-t- y-t- h-l-a-y- ---------------------- Khochete y̆ty hulyaty?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Я-хоч- -----е-о-п--р---ти. Я х___ В__ д___ п_________ Я х-ч- В-с д-щ- п-п-о-и-и- -------------------------- Я хочу Вас дещо попросити. 0
Khoc--------- h---aty? K_______ y̆__ h_______ K-o-h-t- y-t- h-l-a-y- ---------------------- Khochete y̆ty hulyaty?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Я х--у--ас-к-д--ь -а-р-сити. Я х___ В__ к_____ з_________ Я х-ч- В-с к-д-с- з-п-о-и-и- ---------------------------- Я хочу Вас кудись запросити. 0
YA-k-och- -uryt-. Y_ k_____ k______ Y- k-o-h- k-r-t-. ----------------- YA khochu kuryty.
Prašau, ko norėtumėte? Щ- ---хо--т- --п---? Щ_ В_ х_____ в______ Щ- В- х-ч-т- в-п-т-? -------------------- Що Ви хочете випити? 0
Y---ho--u-ku---y. Y_ k_____ k______ Y- k-o-h- k-r-t-. ----------------- YA khochu kuryty.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ч- х-ті-и - ---кав-? Ч_ х_____ б В_ к____ Ч- х-т-л- б В- к-в-? -------------------- Чи хотіли б Ви кави? 0
YA---oc-----r-ty. Y_ k_____ k______ Y- k-o-h- k-r-t-. ----------------- YA khochu kuryty.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Чи-----ли-- В- ----е-чаю? Ч_ х_____ б В_ к____ ч___ Ч- х-т-л- б В- к-а-е ч-ю- ------------------------- Чи хотіли б Ви краще чаю? 0
T- -h--iv -y ts-ha-ku? T_ k_____ b_ t________ T- k-o-i- b- t-y-a-k-? ---------------------- Ty khotiv by tsyharku?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ми -о---- --по-хати дод-м-. М_ х_____ б п______ д______ М- х-т-л- б п-ї-а-и д-д-м-. --------------------------- Ми хотіли б поїхати додому. 0
T- ----iv--y ts-h---u? T_ k_____ b_ t________ T- k-o-i- b- t-y-a-k-? ---------------------- Ty khotiv by tsyharku?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ч- -оті-- б-в- ---с-? Ч_ х_____ б в_ т_____ Ч- х-т-л- б в- т-к-і- --------------------- Чи хотіли б ви таксі? 0
T- ----i- by-ts-h--k-? T_ k_____ b_ t________ T- k-o-i- b- t-y-a-k-? ---------------------- Ty khotiv by tsyharku?
Jie norėtų paskambinti. В-н---о-ут--з-т-л--он--а--. В___ х_____ з______________ В-н- х-ч-т- з-т-л-ф-н-в-т-. --------------------------- Вони хочуть зателефонувати. 0
Vi---h---v-b- vohnyu. V__ k_____ b_ v______ V-n k-o-i- b- v-h-y-. --------------------- Vin khotiv by vohnyu.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + ukrainiečių (1-100) MP3 ukrainiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.