Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   be нечага хацець

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [семдзесят]

70 [semdzesyat]

нечага хацець

nechaga khatsets’

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Хо------урыць? Х_____ к______ Х-ч-ц- к-р-ц-? -------------- Хочаце курыць? 0
ne--ag- -hat--ts’ n______ k________ n-c-a-a k-a-s-t-’ ----------------- nechaga khatsets’
Ar norėtumėte šokti? Х---це--а--н-ав---? Х_____ п___________ Х-ч-ц- п-т-н-а-а-ь- ------------------- Хочаце патанцаваць? 0
n--hag- k-atset-’ n______ k________ n-c-a-a k-a-s-t-’ ----------------- nechaga khatsets’
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Х-ч--е пра-уля--а? Х_____ п__________ Х-ч-ц- п-а-у-я-ц-? ------------------ Хочаце прагуляцца? 0
Kh------e-ku---s’? K________ k_______ K-o-h-t-e k-r-t-’- ------------------ Khochatse kuryts’?
(Aš) norėčiau rūkyti. Я----у --р-ц-. Я х___ к______ Я х-ч- к-р-ц-. -------------- Я хачу курыць. 0
Kh-ch--se k--y-s’? K________ k_______ K-o-h-t-e k-r-t-’- ------------------ Khochatse kuryts’?
Ar norėtum cigaretės? Хо--ш----арэту? Х____ ц________ Х-ч-ш ц-г-р-т-? --------------- Хочаш цыгарэту? 0
Khoch--s- -u-yts-? K________ k_______ K-o-h-t-e k-r-t-’- ------------------ Khochatse kuryts’?
Jis norėtų ugnies. Ё- х--- пр--ур--ь. Ё_ х___ п_________ Ё- х-ч- п-ы-у-ы-ь- ------------------ Ён хоча прыкурыць. 0
K-oc-at-e --tant-----s’? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-t-n-s-v-t-’- ------------------------ Khochatse patantsavats’?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Я-хац-ў--ы / -а---а--ы ч-го-неб-дз- п-п-ц-. Я х____ б_ / х_____ б_ ч___________ п______ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- ч-г---е-у-з- п-п-ц-. ------------------------------------------- Я хацеў бы / хацела бы чаго-небудзь папіць. 0
K--c-a--e patantsavat-’? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-t-n-s-v-t-’- ------------------------ Khochatse patantsavats’?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Я х---- б--- -ацел---ы--а-о---будз-----сц-. Я х____ б_ / х_____ б_ ч___________ п______ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- ч-г---е-у-з- п-е-ц-. ------------------------------------------- Я хацеў бы / хацела бы чаго-небудзь паесці. 0
K---hat---patantsav--s’? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-t-n-s-v-t-’- ------------------------ Khochatse patantsavats’?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Я----еў-б- / -а--ла-бы --охі -дп-ч-ць. Я х____ б_ / х_____ б_ т____ а________ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- т-о-і а-п-ч-ц-. -------------------------------------- Я хацеў бы / хацела бы трохі адпачыць. 0
Kh-c-a-se-pr---l-a--t-a? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-a-u-y-t-t-a- ------------------------ Khochatse pragulyatstsa?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Я-ха--ў -ы-- --ц-л- -ы-неш---- -ас -п-та-ь. Я х____ б_ / х_____ б_ н____ ў В__ с_______ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- н-ш-а ў В-с с-ы-а-ь- ------------------------------------------- Я хацеў бы / хацела бы нешта ў Вас спытаць. 0
K-och-----pra-u---t---a? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-a-u-y-t-t-a- ------------------------ Khochatse pragulyatstsa?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Я -ац-ў -- / ---ела бы Вас--б-чы----і--ап--сіц-. Я х____ б_ / х_____ б_ В__ а_ ч______ п_________ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- В-с а- ч-м-ь-і п-п-а-і-ь- ------------------------------------------------ Я хацеў бы / хацела бы Вас аб чымсьці папрасіць. 0
Kho-hatse---a-ul--t-t-a? K________ p_____________ K-o-h-t-e p-a-u-y-t-t-a- ------------------------ Khochatse pragulyatstsa?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Я х-ц-ў б--/-х--е-а-б--Вас н- --о-ь-і--а-р-сі-ь. Я х____ б_ / х_____ б_ В__ н_ ш______ з_________ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- В-с н- ш-о-ь-і з-п-а-і-ь- ------------------------------------------------ Я хацеў бы / хацела бы Вас на штосьці запрасіць. 0
Y- k-ach---ur-ts-. Y_ k_____ k_______ Y- k-a-h- k-r-t-’- ------------------ Ya khachu kuryts’.
Prašau, ko norėtumėte? Што -- жа-ае-е? Ш__ В_ ж_______ Ш-о В- ж-д-е-е- --------------- Што Вы жадаеце? 0
Y---h-c-u-k-ry-s’. Y_ k_____ k_______ Y- k-a-h- k-r-t-’- ------------------ Ya khachu kuryts’.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж-д-----ка--? Ж______ к____ Ж-д-е-е к-в-? ------------- Жадаеце кавы? 0
Ya-k--chu kuryts-. Y_ k_____ k_______ Y- k-a-h- k-r-t-’- ------------------ Ya khachu kuryts’.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? А-о--ам-л-пей гарб---? А__ В__ л____ г_______ А-о В-м л-п-й г-р-а-ы- ---------------------- Або Вам лепей гарбаты? 0
K--cha-h -s-------? K_______ t_________ K-o-h-s- t-y-a-e-u- ------------------- Khochash tsygaretu?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Мы-х--а- -ха-ь --д-м-. М_ х____ е____ д______ М- х-ч-м е-а-ь д-д-м-. ---------------------- Мы хочам ехаць дадому. 0
Kho---sh---yg-r---? K_______ t_________ K-o-h-s- t-y-a-e-u- ------------------- Khochash tsygaretu?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ва--патрэ-----т----? В__ п________ т_____ В-м п-т-э-н-е т-к-і- -------------------- Вам патрэбнае таксі? 0
K-oc-a-- ts-g---tu? K_______ t_________ K-o-h-s- t-y-a-e-u- ------------------- Khochash tsygaretu?
Jie norėtų paskambinti. Ян- х-чу-ь па---ефанава-ь. Я__ х_____ п______________ Я-ы х-ч-ц- п-т-л-ф-н-в-ц-. -------------------------- Яны хочуць патэлефанаваць. 0
En-k--c---p----ryts’. E_ k_____ p__________ E- k-o-h- p-y-u-y-s-. --------------------- En khocha prykuryts’.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.