Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   bg желая, бих желал, искам, бих искал нещо

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седемдесет]

70 [sedemdeset]

желая, бих желал, искам, бих искал нещо

zhelaya, bikh zhelal, iskam, bikh iskal neshcho

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ис-ате л--да--у-и-е? И_____ л_ д_ п______ И-к-т- л- д- п-ш-т-? -------------------- Искате ли да пушите? 0
zhelay-,-bi---z-e-al, i-k-m,--ik--isk---ne--cho z_______ b___ z______ i_____ b___ i____ n______ z-e-a-a- b-k- z-e-a-, i-k-m- b-k- i-k-l n-s-c-o ----------------------------------------------- zhelaya, bikh zhelal, iskam, bikh iskal neshcho
Ar norėtumėte šokti? И--ат- л---а та--ув--е? И_____ л_ д_ т_________ И-к-т- л- д- т-н-у-а-е- ----------------------- Искате ли да танцувате? 0
z---a-a, bikh-z-e---, -ska-,--i---i--a- n--h-ho z_______ b___ z______ i_____ b___ i____ n______ z-e-a-a- b-k- z-e-a-, i-k-m- b-k- i-k-l n-s-c-o ----------------------------------------------- zhelaya, bikh zhelal, iskam, bikh iskal neshcho
Ar norėtumėte pasivaikščioti? И--а-е ли ---с--р---о--те? И_____ л_ д_ с_ р_________ И-к-т- л- д- с- р-з-о-и-е- -------------------------- Искате ли да се разходите? 0
Is--te li ----u-hit-? I_____ l_ d_ p_______ I-k-t- l- d- p-s-i-e- --------------------- Iskate li da pushite?
(Aš) norėčiau rūkyti. И--ам да--у--. И____ д_ п____ И-к-м д- п-ш-. -------------- Искам да пуша. 0
Is-at---i--a---s-ite? I_____ l_ d_ p_______ I-k-t- l- d- p-s-i-e- --------------------- Iskate li da pushite?
Ar norėtum cigaretės? Ис--т- л---и-ара? И_____ л_ ц______ И-к-т- л- ц-г-р-? ----------------- Искате ли цигара? 0
I--a-e l- da-p-s--te? I_____ l_ d_ p_______ I-k-t- l- d- p-s-i-e- --------------------- Iskate li da pushite?
Jis norėtų ugnies. Т---и--а-ог-н-е. Т__ и___ о______ Т-й и-к- о-ъ-ч-. ---------------- Той иска огънче. 0
Is---- li--- ta--su-ate? I_____ l_ d_ t__________ I-k-t- l- d- t-n-s-v-t-? ------------------------ Iskate li da tantsuvate?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. И-к-м -а п-- --що. И____ д_ п__ н____ И-к-м д- п-я н-щ-. ------------------ Искам да пия нещо. 0
I----e-l- d--t--ts--a-e? I_____ l_ d_ t__________ I-k-t- l- d- t-n-s-v-t-? ------------------------ Iskate li da tantsuvate?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Искам-да -- н--о. И____ д_ я_ н____ И-к-м д- я- н-щ-. ----------------- Искам да ям нещо. 0
Is--t--li--a-t-nt---at-? I_____ l_ d_ t__________ I-k-t- l- d- t-n-s-v-t-? ------------------------ Iskate li da tantsuvate?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. И---м -- си от----а мал-о. И____ д_ с_ о______ м_____ И-к-м д- с- о-д-х-а м-л-о- -------------------------- Искам да си отдъхна малко. 0
Is---- -i -a--e-r--k-----e? I_____ l_ d_ s_ r__________ I-k-t- l- d- s- r-z-h-d-t-? --------------------------- Iskate li da se razkhodite?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Бих---к-- /--ска-- да-Ви--о-и-а- н-щ-. Б__ и____ / и_____ д_ В_ п______ н____ Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-п-т-м н-щ-. -------------------------------------- Бих искал / искала да Ви попитам нещо. 0
I-ka-- -i -a s---a-kh-----? I_____ l_ d_ s_ r__________ I-k-t- l- d- s- r-z-h-d-t-? --------------------------- Iskate li da se razkhodite?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Бих ---а- /--ск-л- -- В---ом-ля -- -е-о. Б__ и____ / и_____ д_ В_ п_____ з_ н____ Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-м-л- з- н-щ-. ---------------------------------------- Бих искал / искала да Ви помоля за нещо. 0
I-ka-e----d--se-ra--hodi-e? I_____ l_ d_ s_ r__________ I-k-t- l- d- s- r-z-h-d-t-? --------------------------- Iskate li da se razkhodite?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Б-х-иск---/---ка-- -а -и-пок--я--- ---о. Б__ и____ / и_____ д_ В_ п_____ н_ н____ Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-к-н- н- н-щ-. ---------------------------------------- Бих искал / искала да Ви поканя на нещо. 0
Isk----- p-sh-. I____ d_ p_____ I-k-m d- p-s-a- --------------- Iskam da pusha.
Prašau, ko norėtumėte? К---о --ича-- /--елае-е,--о--? К____ о______ / ж_______ м____ К-к-о о-и-а-е / ж-л-е-е- м-л-? ------------------------------ Какво обичате / желаете, моля? 0
I--am-d- p-s--. I____ d_ p_____ I-k-m d- p-s-a- --------------- Iskam da pusha.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Жела-т--ли-каф-? Ж______ л_ к____ Ж-л-е-е л- к-ф-? ---------------- Желаете ли кафе? 0
I-kam-da pu-ha. I____ d_ p_____ I-k-m d- p-s-a- --------------- Iskam da pusha.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? И---п-едп--ита-- чай? И__ п___________ ч___ И-и п-е-п-ч-т-т- ч-й- --------------------- Или предпочитате чай? 0
Isk--e-li-tsigar-? I_____ l_ t_______ I-k-t- l- t-i-a-a- ------------------ Iskate li tsigara?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Н-е и---м- д--с-----бе--м -къ-и. Н__ и_____ д_ с_ п_______ в_____ Н-е и-к-м- д- с- п-и-е-е- в-ъ-и- -------------------------------- Ние искаме да се приберем вкъщи. 0
Is--t- -- ts--ar-? I_____ l_ t_______ I-k-t- l- t-i-a-a- ------------------ Iskate li tsigara?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ж--ае---л--так-и? Ж______ л_ т_____ Ж-л-е-е л- т-к-и- ----------------- Желаете ли такси? 0
Is-a-e li -s-gara? I_____ l_ t_______ I-k-t- l- t-i-a-a- ------------------ Iskate li tsigara?
Jie norėtų paskambinti. Т------т-д- се----д---п--тел-фо-а. Т_ и____ д_ с_ о_____ п_ т________ Т- и-к-т д- с- о-а-я- п- т-л-ф-н-. ---------------------------------- Те искат да се обадят по телефона. 0
To- -sk- o-y-c--. T__ i___ o_______ T-y i-k- o-y-c-e- ----------------- Toy iska ogynche.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bulgarų (1-100) MP3 bulgarų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.