Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   bg Въпроси – Минало време 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [осемдесет и шест]

86 [osemdeset i shest]

Въпроси – Минало време 2

Vyprosi – Minalo vreme 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Т--ка--- в----в---к- н-с---? Т_ к____ в__________ н______ Т- к-к-а в-а-о-р-з-а н-с-ш-? ---------------------------- Ти каква вратовръзка носеше? 0
Vy-ro-i-- -i-al--vrem--2 V______ – M_____ v____ 2 V-p-o-i – M-n-l- v-e-e 2 ------------------------ Vyprosi – Minalo vreme 2
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ти---к-- ---- с- ку--? Т_ к____ к___ с_ к____ Т- к-к-а к-л- с- к-п-? ---------------------- Ти каква кола си купи? 0
V--rosi - M------vre-- 2 V______ – M_____ v____ 2 V-p-o-i – M-n-l- v-e-e 2 ------------------------ Vyprosi – Minalo vreme 2
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Ти за --к-в -ест-ик -е-аб--и-а? Т_ з_ к____ в______ с_ а_______ Т- з- к-к-в в-с-н-к с- а-о-и-а- ------------------------------- Ти за какъв вестник се абонира? 0
T- kakv- ----ovr-zk--no--s-e? T_ k____ v__________ n_______ T- k-k-a v-a-o-r-z-a n-s-s-e- ----------------------------- Ti kakva vratovryzka noseshe?
Ką (jūs) pamatėte? Ког- видяхт-? К___ в_______ К-г- в-д-х-е- ------------- Кого видяхте? 0
Ti ----a vrat--r---a-n--esh-? T_ k____ v__________ n_______ T- k-k-a v-a-o-r-z-a n-s-s-e- ----------------------------- Ti kakva vratovryzka noseshe?
Ką (jūs) sutikote? К--- -ре-на--е? К___ с_________ К-г- с-е-н-х-е- --------------- Кого срещнахте? 0
Ti k---a-v-a---ryzk--n------? T_ k____ v__________ n_______ T- k-k-a v-a-o-r-z-a n-s-s-e- ----------------------------- Ti kakva vratovryzka noseshe?
Ką (jūs) atpažinote? Кого-р--п-----те? К___ р___________ К-г- р-з-о-н-х-е- ----------------- Кого разпознахте? 0
Ti---kva ko-a si ---i? T_ k____ k___ s_ k____ T- k-k-a k-l- s- k-p-? ---------------------- Ti kakva kola si kupi?
Kada (jūs) atsikėlėte? Кога ст-н-х-е? К___ с________ К-г- с-а-а-т-? -------------- Кога станахте? 0
T- k-kva-k--- -- ku-i? T_ k____ k___ s_ k____ T- k-k-a k-l- s- k-p-? ---------------------- Ti kakva kola si kupi?
Kada (jūs) pradėjote? Ко----апоч--хте? К___ з__________ К-г- з-п-ч-а-т-? ---------------- Кога започнахте? 0
T-----va---la s--kup-? T_ k____ k___ s_ k____ T- k-k-a k-l- s- k-p-? ---------------------- Ti kakva kola si kupi?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ко-а-с-ърш-х--? К___ с_________ К-г- с-ъ-ш-х-е- --------------- Кога свършихте? 0
T--z- k--y--ve-t-i--s- a----r-? T_ z_ k____ v______ s_ a_______ T- z- k-k-v v-s-n-k s- a-o-i-a- ------------------------------- Ti za kakyv vestnik se abonira?
Kodėl (jūs) atsibudote? З-щ--се събуд-хт-? З___ с_ с_________ З-щ- с- с-б-д-х-е- ------------------ Защо се събудихте? 0
Ti-z- -akyv---st-ik-s- a-onir-? T_ z_ k____ v______ s_ a_______ T- z- k-k-v v-s-n-k s- a-o-i-a- ------------------------------- Ti za kakyv vestnik se abonira?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? За-о-стан-хт---ч---л? З___ с_______ у______ З-щ- с-а-а-т- у-и-е-? --------------------- Защо станахте учител? 0
Ti ----ak-v-v----ik-se-----i--? T_ z_ k____ v______ s_ a_______ T- z- k-k-v v-s-n-k s- a-o-i-a- ------------------------------- Ti za kakyv vestnik se abonira?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? З-щ--взехт---а-с-? З___ в_____ т_____ З-щ- в-е-т- т-к-и- ------------------ Защо взехте такси? 0
K-go-v-d--kht-? K___ v_________ K-g- v-d-a-h-e- --------------- Kogo vidyakhte?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? О-къ-- --й---те? О_____ д________ О-к-д- д-й-о-т-? ---------------- Откъде дойдохте? 0
K--- -i--akht-? K___ v_________ K-g- v-d-a-h-e- --------------- Kogo vidyakhte?
Kur (jūs) nuėjote? Къ-е-о----х-е? К___ о________ К-д- о-и-о-т-? -------------- Къде отидохте? 0
Ko-- ---y--hte? K___ v_________ K-g- v-d-a-h-e- --------------- Kogo vidyakhte?
Kur (jūs) buvote? Къ-- б----? К___ б_____ К-д- б-х-е- ----------- Къде бяхте? 0
K-----r-sh---a-h--? K___ s_____________ K-g- s-e-h-h-a-h-e- ------------------- Kogo sreshchnakhte?
Kam (tu) padėjai? Т-----к-г- п-могна? Т_ н_ к___ п_______ Т- н- к-г- п-м-г-а- ------------------- Ти на кого помогна? 0
K-g----e-h-----h--? K___ s_____________ K-g- s-e-h-h-a-h-e- ------------------- Kogo sreshchnakhte?
Kam (tu) parašei? Ти н--кого --с-? Т_ н_ к___ п____ Т- н- к-г- п-с-? ---------------- Ти на кого писа? 0
Kogo sr-sh-hna-ht-? K___ s_____________ K-g- s-e-h-h-a-h-e- ------------------- Kogo sreshchnakhte?
Kam (tu) atsakei? Т- -- -о-- отгово--? Т_ н_ к___ о________ Т- н- к-г- о-г-в-р-? -------------------- Ти на кого отговори? 0
K-go -a-p-zna-hte? K___ r____________ K-g- r-z-o-n-k-t-? ------------------ Kogo razpoznakhte?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bulgarų (1-100) MP3 bulgarų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…