Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sr Питати – прошлост 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [осамдесет и шест]

86 [osamdeset i šest]

Питати – прошлост 2

Pitati – prošlost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Ко-у-кр-ва-- с----с---/ н-сил-? К___ к______ с_ н____ / н______ К-ј- к-а-а-у с- н-с-о / н-с-л-? ------------------------------- Коју кравату си носио / носила? 0
Pi-------pr-š-o-t 2 P_____ – p_______ 2 P-t-t- – p-o-l-s- 2 ------------------- Pitati – prošlost 2
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ко------о -- ку--о-----п-л-? К___ а___ с_ к____ / к______ К-ј- а-т- с- к-п-о / к-п-л-? ---------------------------- Који ауто си купио / купила? 0
P---t- –-pro--ost 2 P_____ – p_______ 2 P-t-t- – p-o-l-s- 2 ------------------- Pitati – prošlost 2
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Н- ---е -ови-е -и --етп--ћ-н-- -р---ла---а? Н_ к___ н_____ с_ п_________ / п___________ Н- к-ј- н-в-н- с- п-е-п-а-е- / п-е-п-а-е-а- ------------------------------------------- На које новине си претплаћен / претплаћена? 0
Koj--k--va-- -i n---- - no-il-? K___ k______ s_ n____ / n______ K-j- k-a-a-u s- n-s-o / n-s-l-? ------------------------------- Koju kravatu si nosio / nosila?
Ką (jūs) pamatėte? К--а с-е ви-ели? К___ с__ в______ К-г- с-е в-д-л-? ---------------- Кога сте видели? 0
Koj---ravatu--i ----- ----sil-? K___ k______ s_ n____ / n______ K-j- k-a-a-u s- n-s-o / n-s-l-? ------------------------------- Koju kravatu si nosio / nosila?
Ką (jūs) sutikote? Ко-- -те-с--ли? К___ с__ с_____ К-г- с-е с-е-и- --------------- Кога сте срели? 0
Ko-u kr--a---si-n-sio / nosil-? K___ k______ s_ n____ / n______ K-j- k-a-a-u s- n-s-o / n-s-l-? ------------------------------- Koju kravatu si nosio / nosila?
Ką (jūs) atpažinote? К-га-сте--р---зн-л-? К___ с__ п__________ К-г- с-е п-е-о-н-л-? -------------------- Кога сте препознали? 0
K-j- au-- ----u-io / kup--a? K___ a___ s_ k____ / k______ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila?
Kada (jūs) atsikėlėte? К-д----- --т-л-? К___ с__ у______ К-д- с-е у-т-л-? ---------------- Када сте устали? 0
Ko------o si---p-o /-k---la? K___ a___ s_ k____ / k______ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila?
Kada (jūs) pradėjote? Ка-а ст--по-е--? К___ с__ п______ К-д- с-е п-ч-л-? ---------------- Када сте почели? 0
K-ji -u-o si-k-pio-- -up-l-? K___ a___ s_ k____ / k______ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ка-а с-----еста--? К___ с__ п________ К-д- с-е п-е-т-л-? ------------------ Када сте престали? 0
N--koje n-v-ne-si p-e--l--́---/ ------a--en-? N_ k___ n_____ s_ p_________ / p___________ N- k-j- n-v-n- s- p-e-p-a-́-n / p-e-p-a-́-n-? --------------------------------------------- Na koje novine si pretplaćen / pretplaćena?
Kodėl (jūs) atsibudote? З-ш-о-ст- се-пр--у---и? З____ с__ с_ п_________ З-ш-о с-е с- п-о-у-и-и- ----------------------- Зашто сте се пробудили? 0
Na---j- -ov-ne s--pr--p--c-en ---r--p-a-́-n-? N_ k___ n_____ s_ p_________ / p___________ N- k-j- n-v-n- s- p-e-p-a-́-n / p-e-p-a-́-n-? --------------------------------------------- Na koje novine si pretplaćen / pretplaćena?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? З--т- с-- п-----и -чит--? З____ с__ п______ у______ З-ш-о с-е п-с-а-и у-и-е-? ------------------------- Зашто сте постали учитељ? 0
Na ko------i-- -i---et------n --p-etpl--́e-a? N_ k___ n_____ s_ p_________ / p___________ N- k-j- n-v-n- s- p-e-p-a-́-n / p-e-p-a-́-n-? --------------------------------------------- Na koje novine si pretplaćen / pretplaćena?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? З--то-------ел- т---и? З____ с__ у____ т_____ З-ш-о с-е у-е-и т-к-и- ---------------------- Зашто сте узели такси? 0
Koga-st- v-d--i? K___ s__ v______ K-g- s-e v-d-l-? ---------------- Koga ste videli?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? О--к-е с-е д---и? О_____ с__ д_____ О-а-л- с-е д-ш-и- ----------------- Одакле сте дошли? 0
Ko-a---e---d--i? K___ s__ v______ K-g- s-e v-d-l-? ---------------- Koga ste videli?
Kur (jūs) nuėjote? Г-е--------и? Г__ с__ и____ Г-е с-е и-л-? ------------- Где сте ишли? 0
K--- -te -i---i? K___ s__ v______ K-g- s-e v-d-l-? ---------------- Koga ste videli?
Kur (jūs) buvote? Где с-- бил-? Г__ с__ б____ Г-е с-е б-л-? ------------- Где сте били? 0
K-ga---e--r-li? K___ s__ s_____ K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli?
Kam (tu) padėjai? Ко-е-с--помогао-/ п-м-гла? К___ с_ п______ / п_______ К-м- с- п-м-г-о / п-м-г-а- -------------------------- Коме си помогао / помогла? 0
K--a st----e--? K___ s__ s_____ K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli?
Kam (tu) parašei? К--- -и---сао---п-с-ла? К___ с_ п____ / п______ К-м- с- п-с-о / п-с-л-? ----------------------- Коме си писао / писала? 0
Kog- s---sre--? K___ s__ s_____ K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli?
Kam (tu) atsakei? Ко---с- -д--во----/ одг-в-р---? К___ с_ о________ / о__________ К-м- с- о-г-в-р-о / о-г-в-р-л-? ------------------------------- Коме си одговорио / одговорила? 0
Kog---t- --e-oz--li? K___ s__ p__________ K-g- s-e p-e-o-n-l-? -------------------- Koga ste prepoznali?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + serbų (1-100) MP3 serbų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…