Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sr Негација 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [шездесет и пет]

65 [šezdeset i pet]

Негација 2

Negacija 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Д--л- је-п-стен -ку-? Д_ л_ ј_ п_____ с____ Д- л- ј- п-с-е- с-у-? --------------------- Да ли је прстен скуп? 0
Ne---ija 2 N_______ 2 N-g-c-j- 2 ---------- Negacija 2
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Не- ---ко-та--а-о -т-ти-- евр-. Н__ о_ к____ с___ с______ е____ Н-, о- к-ш-а с-м- с-о-и-у е-р-. ------------------------------- Не, он кошта само стотину евра. 0
N------a-2 N_______ 2 N-g-c-j- 2 ---------- Negacija 2
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. А-и----има---а---пе-е-е-. А__ ј_ и___ с___ п_______ А-и ј- и-а- с-м- п-д-с-т- ------------------------- Али ја имам само педесет. 0
D- ---j--prs-e--s-up? D_ l_ j_ p_____ s____ D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup?
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Ј-с- ---већ-г---- / -ото-a? Ј___ л_ в__ г____ / г______ Ј-с- л- в-ћ г-т-в / г-т-в-? --------------------------- Јеси ли већ готов / готовa? 0
D--li -e -rsten -kup? D_ l_ j_ p_____ s____ D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup?
Ne, dar ne. Не,--ош-н-. Н__ ј__ н__ Н-, ј-ш н-. ----------- Не, још не. 0
Da-l- -e-p-s----s--p? D_ l_ j_ p_____ s____ D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup?
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Али сам --коро -о----/ г-тов-. А__ с__ у_____ г____ / г______ А-и с-м у-к-р- г-т-в / г-т-в-. ------------------------------ Али сам ускоро готов / готова. 0
Ne,-o- ---t--s--o----ti-u-e--a. N__ o_ k____ s___ s______ e____ N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu evra.
Ar dar norėtum sriubos? Ж-л-ш ---још-супе? Ж____ л_ ј__ с____ Ж-л-ш л- ј-ш с-п-? ------------------ Желиш ли још супе? 0
N-,-o--k-šta-s-m--st--in- e-ra. N__ o_ k____ s___ s______ e____ N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu evra.
Ne, (aš) jau nebenoriu. Не,-не-жели--виш-. Н__ н_ ж____ в____ Н-, н- ж-л-м в-ш-. ------------------ Не, не желим више. 0
Ne,-o--k--t--samo-st-ti-------. N__ o_ k____ s___ s______ e____ N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu evra.
Bet dar porciją ledų. А-- јо- ј--а--сл--оле-. А__ ј__ ј____ с________ А-и ј-ш ј-д-н с-а-о-е-. ----------------------- Али још један сладолед. 0
A-- ja i-am samo pe---e-. A__ j_ i___ s___ p_______ A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset.
Ar jau seniai čia gyveni? С---у-еш-л---е--------вд-? С_______ л_ в__ д___ о____ С-а-у-е- л- в-ћ д-г- о-д-? -------------------------- Станујеш ли већ дуго овде? 0
Ali-j- im------- --des--. A__ j_ i___ s___ p_______ A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset.
Ne, tik mėnuo. Не, те- --д----е-е-. Н__ т__ ј____ м_____ Н-, т-к ј-д-н м-с-ц- -------------------- Не, тек један месец. 0
A-i ja-i--m --mo --d-s-t. A__ j_ i___ s___ p_______ A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset.
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Али--ећ-по-н-ј-м мног--љ---. А__ в__ п_______ м____ љ____ А-и в-ћ п-з-а-е- м-о-о љ-д-. ---------------------------- Али већ познајем много људи. 0
J-s- l--već --to-----oto-a? J___ l_ v__ g____ / g______ J-s- l- v-c- g-t-v / g-t-v-? ---------------------------- Jesi li već gotov / gotova?
Ar rytoj važiuosi namo? Пу-у--- -- --т-а--у-и? П______ л_ с____ к____ П-т-ј-ш л- с-т-а к-ћ-? ---------------------- Путујеш ли сутра кући? 0
Jes---i---c- g--ov----o--va? J___ l_ v__ g____ / g______ J-s- l- v-c- g-t-v / g-t-v-? ---------------------------- Jesi li već gotov / gotova?
Ne, tik savaitgalį. Н-,--е-------ке-д. Н__ т__ з_ в______ Н-, т-к з- в-к-н-. ------------------ Не, тек за викенд. 0
J-s- li-već-go-o--/ -o-ov-? J___ l_ v__ g____ / g______ J-s- l- v-c- g-t-v / g-t-v-? ---------------------------- Jesi li već gotov / gotova?
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. А-и -е ---ћам -е- у---де--. А__ с_ в_____ в__ у н______ А-и с- в-а-а- в-ћ у н-д-љ-. --------------------------- Али се враћам већ у недељу. 0
N-,---- --. N__ j__ n__ N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne.
Ar tavo duktė jau suaugusi? Д--ли-је т--ј- ------в-ћ---р---а? Д_ л_ ј_ т____ ћ____ в__ о_______ Д- л- ј- т-о-а ћ-р-а в-ћ о-р-с-а- --------------------------------- Да ли је твоја ћерка већ одрасла? 0
N----oš---. N__ j__ n__ N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne.
Ne, jai dar tik septyniolika. Н---он----- -ек-с--ам-а-ст-го----. Н__ о__ и__ т__ с_________ г______ Н-, о-а и-а т-к с-д-м-а-с- г-д-н-. ---------------------------------- Не, она има тек седамнаест година. 0
N------ --. N__ j__ n__ N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne.
Bet ji jau turi draugą. Ал- --а-већ---- м----. А__ о__ в__ и__ м_____ А-и о-а в-ћ и-а м-м-а- ---------------------- Али она већ има момка. 0
A-i s-- u----- g-tov - -o-ova. A__ s__ u_____ g____ / g______ A-i s-m u-k-r- g-t-v / g-t-v-. ------------------------------ Ali sam uskoro gotov / gotova.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + serbų (1-100) MP3 serbų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!