Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   nl Ontkenning 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [vijfenzestig]

Ontkenning 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Is de-r-n- d--r? I_ d_ r___ d____ I- d- r-n- d-u-? ---------------- Is de ring duur? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Nee, hi- -o-t ma-- -----rd ---o. N___ h__ k___ m___ h______ e____ N-e- h-j k-s- m-a- h-n-e-d e-r-. -------------------------------- Nee, hij kost maar honderd euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M--- ik -e- er -a---v--f-ig. M___ i_ h__ e_ m___ v_______ M-a- i- h-b e- m-a- v-j-t-g- ---------------------------- Maar ik heb er maar vijftig. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Be- je ---k--ar? B__ j_ a_ k_____ B-n j- a- k-a-r- ---------------- Ben je al klaar? 0
Ne, dar ne. N--, n-- -iet. N___ n__ n____ N-e- n-g n-e-. -------------- Nee, nog niet. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M--- i- --- z- k-a--. M___ i_ b__ z_ k_____ M-a- i- b-n z- k-a-r- --------------------- Maar ik ben zo klaar. 0
Ar dar norėtum sriubos? Wil-j- n---s-ep? W__ j_ n__ s____ W-l j- n-g s-e-? ---------------- Wil je nog soep? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-----k-w-l -r gee----er. N___ i_ w__ e_ g___ m____ N-e- i- w-l e- g-e- m-e-. ------------------------- Nee, ik wil er geen meer. 0
Bet dar porciją ledų. Maar -og w---ee- -jsje. M___ n__ w__ e__ i_____ M-a- n-g w-l e-n i-s-e- ----------------------- Maar nog wel een ijsje. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Wo-n j---ier al ---g? W___ j_ h___ a_ l____ W-o- j- h-e- a- l-n-? --------------------- Woon je hier al lang? 0
Ne, tik mėnuo. Ne-,-p-- e-n ----d. N___ p__ e__ m_____ N-e- p-s e-n m-a-d- ------------------- Nee, pas een maand. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M--- ik-ken-a- -e-- ---s-n. M___ i_ k__ a_ v___ m______ M-a- i- k-n a- v-e- m-n-e-. --------------------------- Maar ik ken al veel mensen. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Ga j----rgen-naar--ui-? G_ j_ m_____ n___ h____ G- j- m-r-e- n-a- h-i-? ----------------------- Ga je morgen naar huis? 0
Ne, tik savaitgalį. N-e, pa---n---- we--e--. N___ p__ i_ h__ w_______ N-e- p-s i- h-t w-e-e-d- ------------------------ Nee, pas in het weekend. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M--- -- kom zond-- -l te-ug. M___ i_ k__ z_____ a_ t_____ M-a- i- k-m z-n-a- a- t-r-g- ---------------------------- Maar ik kom zondag al terug. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Is-je do----r -l ---wassen? I_ j_ d______ a_ v_________ I- j- d-c-t-r a- v-l-a-s-n- --------------------------- Is je dochter al volwassen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne-,--- -s-p-s -ev-n--en. N___ z_ i_ p__ z_________ N-e- z- i- p-s z-v-n-i-n- ------------------------- Nee, ze is pas zeventien. 0
Bet ji jau turi draugą. Maar -e he--t al -e- v--e--. M___ z_ h____ a_ e__ v______ M-a- z- h-e-t a- e-n v-i-n-. ---------------------------- Maar ze heeft al een vriend. 0

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!