Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   nl Bijwoorden

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [honderd]

Bijwoorden

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada al e-n -ee----no--n--it a_ e__ k___ – n__ n____ a- e-n k-e- – n-g n-o-t ----------------------- al een keer – nog nooit 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Be-- - -- --n--in--e---jn ge-e-s-? B___ u a_ e___ i_ B______ g_______ B-n- u a- e-n- i- B-r-i-n g-w-e-t- ---------------------------------- Bent u al eens in Berlijn geweest? 0
Ne, dar niekada. Ne-- -og-noo--. N___ n__ n_____ N-e- n-g n-o-t- --------------- Nee, nog nooit. 0
kas nors — niekas i-m-n--– ---mand i_____ – n______ i-m-n- – n-e-a-d ---------------- iemand – niemand 0
Ar čia ką nors pažįstate? Ke---- --er iem-nd? K___ u h___ i______ K-n- u h-e- i-m-n-? ------------------- Kent u hier iemand? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Nee---k k-n ---r --e-an-. N___ i_ k__ h___ n_______ N-e- i- k-n h-e- n-e-a-d- ------------------------- Nee, ik ken hier niemand. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau nog ----e- -e-r n__ – n___ m___ n-g – n-e- m-e- --------------- nog – niet meer 0
Ar dar ilgai būsite čia? B--j-t-- -o- -a-- hie-? B_____ u n__ l___ h____ B-i-f- u n-g l-n- h-e-? ----------------------- Blijft u nog lang hier? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-e------l------er --------- ----. N___ i_ b____ h___ n___ l___ m____ N-e- i- b-i-f h-e- n-e- l-n- m-e-. ---------------------------------- Nee, ik blijf hier niet lang meer. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau nog iet--–-n-ets me-r n__ i___ – n____ m___ n-g i-t- – n-e-s m-e- --------------------- nog iets – niets meer 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Wil--u -og i--s ---nk-n? W___ u n__ i___ d_______ W-l- u n-g i-t- d-i-k-n- ------------------------ Wilt u nog iets drinken? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N----i- w----i-t- me-r. N___ i_ w__ n____ m____ N-e- i- w-l n-e-s m-e-. ----------------------- Nee, ik wil niets meer. 0
jau ką / ko nors — dar nieko al----s-- nog --e-s a_ i___ – n__ n____ a- i-t- – n-g n-e-s ------------------- al iets – nog niets 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? He-ft u--- -ets -e-e-en? H____ u a_ i___ g_______ H-e-t u a- i-t- g-g-t-n- ------------------------ Heeft u al iets gegeten? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ne---i--he- -o---i--- -e-et--. N___ i_ h__ n__ n____ g_______ N-e- i- h-b n-g n-e-s g-g-t-n- ------------------------------ Nee, ik heb nog niets gegeten. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas nog-i-ma---– --e-an- -e-r n__ i_____ – n______ m___ n-g i-m-n- – n-e-a-d m-e- ------------------------- nog iemand – niemand meer 0
Ar dar kas nori kavos? Wil -- -og-iem--d ee----pje ko--ie? W__ e_ n__ i_____ e__ k____ k______ W-l e- n-g i-m-n- e-n k-p-e k-f-i-? ----------------------------------- Wil er nog iemand een kopje koffie? 0
Ne, daugiau niekas. N--- n--m-n- ----. N___ n______ m____ N-e- n-e-a-d m-e-. ------------------ Nee, niemand meer. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + olandų (1-100) MP3 olandų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...