Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   eo Adverboj

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cent]

Adverboj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ja--– ------- ne j__ – a______ n_ j-m – a-k-r-ŭ n- ---------------- jam – ankoraŭ ne 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ĉ- -i -a--e--i- -- B--lin-? Ĉ_ v_ j__ e____ e_ B_______ Ĉ- v- j-m e-t-s e- B-r-i-o- --------------------------- Ĉu vi jam estis en Berlino? 0
Ne, dar niekada. N-- -nko-aŭ-n-. N__ a______ n__ N-, a-k-r-ŭ n-. --------------- Ne, ankoraŭ ne. 0
kas nors — niekas iu----e-iu i_ – n____ i- – n-n-u ---------- iu – neniu 0
Ar čia ką nors pažįstate? Ĉ---i-k-na- iun -----e? Ĉ_ v_ k____ i__ ĉ______ Ĉ- v- k-n-s i-n ĉ---i-? ----------------------- Ĉu vi konas iun ĉi-tie? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ne- -- ---as ne-i-- ĉ--t-e. N__ m_ k____ n_____ ĉ______ N-, m- k-n-s n-n-u- ĉ---i-. --------------------------- Ne, mi konas neniun ĉi-tie. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau plu ---- p-u p__ – n_ p__ p-u – n- p-u ------------ plu – ne plu 0
Ar dar ilgai būsite čia? Ĉ---i-p-u r-------o-ge--i--i-? Ĉ_ v_ p__ r_____ l____ ĉ______ Ĉ- v- p-u r-s-a- l-n-e ĉ---i-? ------------------------------ Ĉu vi plu restas longe ĉi-tie? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne,-m- ----l----st-s l-n-e-ĉ--tie. N__ m_ n_ p__ r_____ l____ ĉ______ N-, m- n- p-u r-s-a- l-n-e ĉ---i-. ---------------------------------- Ne, mi ne plu restas longe ĉi-tie. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau ankora---o-- n-n-- -li a______ i_ – n____ p__ a-k-r-ŭ i- – n-n-o p-i ---------------------- ankoraŭ io – nenio pli 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ĉ- v- ŝ---s -r---i--nkor-ŭ---n? Ĉ_ v_ ŝ____ t_____ a______ i___ Ĉ- v- ŝ-t-s t-i-k- a-k-r-ŭ i-n- ------------------------------- Ĉu vi ŝatus trinki ankoraŭ ion? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ne- ----e-i-a- -e-io- pl-. N__ m_ d______ n_____ p___ N-, m- d-z-r-s n-n-o- p-i- -------------------------- Ne, mi deziras nenion pli. 0
jau ką / ko nors — dar nieko ja--io---a--o--ŭ--en-o j__ i_ – a______ n____ j-m i- – a-k-r-ŭ n-n-o ---------------------- jam io – ankoraŭ nenio 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Ĉu-vi-j-m ---ĝ-s--on? Ĉ_ v_ j__ m_____ i___ Ĉ- v- j-m m-n-i- i-n- --------------------- Ĉu vi jam manĝis ion? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-, -i--anĝi----koraŭ n--i--. N__ m_ m_____ a______ n______ N-, m- m-n-i- a-k-r-ŭ n-n-o-. ----------------------------- Ne, mi manĝis ankoraŭ nenion. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas an-o--ŭ--u - ne--u-pli a______ i_ – n____ p__ a-k-r-ŭ i- – n-n-u p-i ---------------------- ankoraŭ iu – neniu pli 0
Ar dar kas nori kavos? Ĉu-a----a---- ŝatus-ka---? Ĉ_ a______ i_ ŝ____ k_____ Ĉ- a-k-r-ŭ i- ŝ-t-s k-f-n- -------------------------- Ĉu ankoraŭ iu ŝatus kafon? 0
Ne, daugiau niekas. Ne--n-n-- pl-. N__ n____ p___ N-, n-n-u p-i- -------------- Ne, neniu pli. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...