Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   vi Trạng từ

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [Một trăm]

Trạng từ

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vietnamiečių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada Một-l----ồ- --chư--b-o---ờ M__ l__ r__ – c___ b__ g__ M-t l-n r-i – c-ư- b-o g-ờ -------------------------- Một lần rồi – chưa bao giờ 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Bạ- đ- từn----- --r--n c---? B__ đ_ t___ đ__ B_____ c____ B-n đ- t-n- đ-n B-r-i- c-ư-? ---------------------------- Bạn đã từng đến Berlin chưa? 0
Ne, dar niekada. Chưa, -h-a---- gi-. C____ c___ b__ g___ C-ư-, c-ư- b-o g-ờ- ------------------- Chưa, chưa bao giờ. 0
kas nors — niekas A--- -h--g c--ai A_ – k____ c_ a_ A- – k-ô-g c- a- ---------------- Ai – không có ai 0
Ar čia ką nors pažįstate? Bạ---ó q-en-a--ở đ-y--hôn-? B__ c_ q___ a_ ở đ__ k_____ B-n c- q-e- a- ở đ-y k-ô-g- --------------------------- Bạn có quen ai ở đây không? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. K-ôn-, --i----n- --en-a----đ--. K_____ t__ k____ q___ a_ ở đ___ K-ô-g- t-i k-ô-g q-e- a- ở đ-y- ------------------------------- Không, tôi không quen ai ở đây. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau C-n - kh--g --a C__ – k____ n__ C-n – k-ô-g n-a --------------- Còn – không nữa 0
Ar dar ilgai būsite čia? B---cò--- đây -âu-nữ--kh-ng? B__ c__ ở đ__ l__ n__ k_____ B-n c-n ở đ-y l-u n-a k-ô-g- ---------------------------- Bạn còn ở đây lâu nữa không? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Kh-----t-i -hông-ở-đây -âu -ữ-. K_____ t__ k____ ở đ__ l__ n___ K-ô-g- t-i k-ô-g ở đ-y l-u n-a- ------------------------------- Không, tôi không ở đây lâu nữa. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau Gì-n---- --ông--ì nữa G_ n__ – k____ g_ n__ G- n-a – k-ô-g g- n-a --------------------- Gì nữa – không gì nữa 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Bạ-----n ---g -----a-kh-ng? B__ m___ u___ g_ n__ k_____ B-n m-ố- u-n- g- n-a k-ô-g- --------------------------- Bạn muốn uống gì nữa không? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. K----,---i k-ông --ố--gì n--. K_____ t__ k____ m___ g_ n___ K-ô-g- t-i k-ô-g m-ố- g- n-a- ----------------------------- Không, tôi không muốn gì nữa. 0
jau ką / ko nors — dar nieko C--g- rồi---chư--có -ì --t C_ g_ r__ – c___ c_ g_ h__ C- g- r-i – c-ư- c- g- h-t -------------------------- Có gì rồi – chưa có gì hết 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Bạn ă-----ch-a? B__ ă_ g_ c____ B-n ă- g- c-ư-? --------------- Bạn ăn gì chưa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. C--a- -ôi --ư------ì-hế-. C____ t__ c___ ă_ g_ h___ C-ư-, t-i c-ư- ă- g- h-t- ------------------------- Chưa, tôi chưa ăn gì hết. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas A---ữ- –-kh-ng ai----. A_ n__ – k____ a_ n___ A- n-a – k-ô-g a- n-a- ---------------------- Ai nữa – không ai nữa. 0
Ar dar kas nori kavos? C--a--cò- --ố- -à -----ữ--k--n-? C_ a_ c__ m___ c_ p__ n__ k_____ C- a- c-n m-ố- c- p-ê n-a k-ô-g- -------------------------------- Có ai còn muốn cà phê nữa không? 0
Ne, daugiau niekas. K--n-- -h-n---- n-a. K_____ k____ a_ n___ K-ô-g- k-ô-g a- n-a- -------------------- Không, không ai nữa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vietnamiečių (1-100) MP3 vietnamiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...