Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   nl Vragen – Verleden tijd 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [zesentachtig]

Vragen – Verleden tijd 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? W-lk- st-op-as--eb -- g--rag-n? W____ s_______ h__ j_ g________ W-l-e s-r-p-a- h-b j- g-d-a-e-? ------------------------------- Welke stropdas heb je gedragen? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? We-k--au---h-b--e---ko---? W____ a___ h__ j_ g_______ W-l-e a-t- h-b j- g-k-c-t- -------------------------- Welke auto heb je gekocht? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? O- --l-- -ran- --- -- -e------er-? O_ w____ k____ b__ j_ g___________ O- w-l-e k-a-t b-n j- g-a-o-n-e-d- ---------------------------------- Op welke krant ben je geabonneerd? 0
Ką (jūs) pamatėte? W---he--- ---e--en? W__ h____ u g______ W-e h-e-t u g-z-e-? ------------------- Wie heeft u gezien? 0
Ką (jūs) sutikote? Wi---e------------t? W__ h____ u o_______ W-e h-e-t u o-t-o-t- -------------------- Wie heeft u ontmoet? 0
Ką (jūs) atpažinote? Wi- ----t-- -e-k-nd? W__ h____ u h_______ W-e h-e-t u h-r-e-d- -------------------- Wie heeft u herkend? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? W-n--er--e-t - -p----a-n? W______ b___ u o_________ W-n-e-r b-n- u o-g-s-a-n- ------------------------- Wanneer bent u opgestaan? 0
Kada (jūs) pradėjote? Wa-n--- b--t-- ---o--en? W______ b___ u b________ W-n-e-r b-n- u b-g-n-e-? ------------------------ Wanneer bent u begonnen? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Wan-----bent-- o---h-u-e-? W______ b___ u o__________ W-n-e-r b-n- u o-g-h-u-e-? -------------------------- Wanneer bent u opgehouden? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Wa-rom -e-t u-w-kke--g----de-? W_____ b___ u w_____ g________ W-a-o- b-n- u w-k-e- g-w-r-e-? ------------------------------ Waarom bent u wakker geworden? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? W---om --nt - ----a- gewo--e-? W_____ b___ u l_____ g________ W-a-o- b-n- u l-r-a- g-w-r-e-? ------------------------------ Waarom bent u leraar geworden? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? W--rom-hee-t-u-een -a-- gen-m-n? W_____ h____ u e__ t___ g_______ W-a-o- h-e-t u e-n t-x- g-n-m-n- -------------------------------- Waarom heeft u een taxi genomen? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? W-a- b-nt-----n---n g-k-men? W___ b___ u v______ g_______ W-a- b-n- u v-n-a-n g-k-m-n- ---------------------------- Waar bent u vandaan gekomen? 0
Kur (jūs) nuėjote? Wa-- b-nt ---a--toe--e-aan? W___ b___ u n______ g______ W-a- b-n- u n-a-t-e g-g-a-? --------------------------- Waar bent u naartoe gegaan? 0
Kur (jūs) buvote? W-a-----t-u-ge---s-? W___ b___ u g_______ W-a- b-n- u g-w-e-t- -------------------- Waar bent u geweest? 0
Kam (tu) padėjai? W-e -e--------o---n? W__ h__ j_ g________ W-e h-b j- g-h-l-e-? -------------------- Wie heb je geholpen? 0
Kam (tu) parašei? Wie-he--j--g--chr----? W__ h__ j_ g__________ W-e h-b j- g-s-h-e-e-? ---------------------- Wie heb je geschreven? 0
Kam (tu) atsakei? Wie--eb-j----ant-oo-d? W__ h__ j_ g__________ W-e h-b j- g-a-t-o-r-? ---------------------- Wie heb je geantwoord? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…