Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   af Vrae – Verlede tyd 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ses en tagtig]

Vrae – Verlede tyd 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Wa--e- d-- h-- jy--edr-? W_____ d__ h__ j_ g_____ W-t-e- d-s h-t j- g-d-a- ------------------------ Watter das het jy gedra? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? W-tter-k---/-m-tor-h----y-g-k-o-? W_____ k__ / m____ h__ j_ g______ W-t-e- k-r / m-t-r h-t j- g-k-o-? --------------------------------- Watter kar / motor het jy gekoop? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Op----ter-k-------het jy---g---k-n? O_ w_____ k______ h__ j_ i_________ O- w-t-e- k-e-a-t h-t j- i-g-t-k-n- ----------------------------------- Op watter koerant het jy ingeteken? 0
Ką (jūs) pamatėte? W-- h-- u-----en? W__ h__ u g______ W-e h-t u g-s-e-? ----------------- Wie het u gesien? 0
Ką (jūs) sutikote? W-e--e----o-tm--t? W__ h__ u o_______ W-e h-t u o-t-o-t- ------------------ Wie het u ontmoet? 0
Ką (jūs) atpažinote? Wie -et-u-h---en? W__ h__ u h______ W-e h-t u h-r-e-? ----------------- Wie het u herken? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Wa-ne-- h---- op-e--aa-? W______ h__ u o_________ W-n-e-r h-t u o-g-s-a-n- ------------------------ Wanneer het u opgestaan? 0
Kada (jūs) pradėjote? Wa--eer -e- u be---? W______ h__ u b_____ W-n-e-r h-t u b-g-n- -------------------- Wanneer het u begin? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Wann-er-h---------hou? W______ h__ u o_______ W-n-e-r h-t u o-g-h-u- ---------------------- Wanneer het u opgehou? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? W-ar-m---- u --k--r-ge--rd? W_____ h__ u w_____ g______ W-a-o- h-t u w-k-e- g-w-r-? --------------------------- Waarom het u wakker geword? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? W-arom---t-u -n-on----y-e- geword? W_____ h__ u ’_ o_________ g______ W-a-o- h-t u ’- o-d-r-y-e- g-w-r-? ---------------------------------- Waarom het u ’n onderwyser geword? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Wa--o----t-u--n----i -en---? W_____ h__ u ’_ t___ g______ W-a-o- h-t u ’- t-x- g-n-e-? ---------------------------- Waarom het u ’n taxi geneem? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Waarvandaa- --t-u--eko-? W__________ h__ u g_____ W-a-v-n-a-n h-t u g-k-m- ------------------------ Waarvandaan het u gekom? 0
Kur (jūs) nuėjote? Wa----e- h-t-- g--a--? W_______ h__ u g______ W-a-h-e- h-t u g-g-a-? ---------------------- Waarheen het u gegaan? 0
Kur (jūs) buvote? W-a----s-- -----s? W___ w__ u g______ W-a- w-s u g-w-e-? ------------------ Waar was u gewees? 0
Kam (tu) padėjai? W---h-t -- g--el-? W__ h__ j_ g______ W-e h-t j- g-h-l-? ------------------ Wie het jy gehelp? 0
Kam (tu) parašei? (-ir)--i- h-- j- ---kryf? (____ w__ h__ j_ g_______ (-i-) w-e h-t j- g-s-r-f- ------------------------- (Vir) wie het jy geskryf? 0
Kam (tu) atsakei? Wie h-t jy gean-w-o-d? W__ h__ j_ g__________ W-e h-t j- g-a-t-o-r-? ---------------------- Wie het jy geantwoord? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…