Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   af om van iets te hou

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sewentig]

om van iets te hou

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? W-l-u r-ok? W__ u r____ W-l u r-o-? ----------- Wil u rook? 0
Ar norėtumėte šokti? W-- u d-ns? W__ u d____ W-l u d-n-? ----------- Wil u dans? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? W-l---g--n s-ap? W__ u g___ s____ W-l u g-a- s-a-? ---------------- Wil u gaan stap? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ek w-l --aag-r-ok. E_ w__ g____ r____ E- w-l g-a-g r-o-. ------------------ Ek wil graag rook. 0
Ar norėtum cigaretės? W-l j--’n--i-a-e--hê? W__ j_ ’_ s______ h__ W-l j- ’- s-g-r-t h-? --------------------- Wil jy ’n sigaret hê? 0
Jis norėtų ugnies. H----e- -- vu-r-o-tji- --a--st-ke-. H_ s___ ’_ v__________ / a_________ H- s-e- ’- v-u-h-u-j-e / a-n-t-k-r- ----------------------------------- Hy soek ’n vuurhoutjie / aansteker. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. E--w----r--g -e-s d-i--. E_ w__ g____ i___ d_____ E- w-l g-a-g i-t- d-i-k- ------------------------ Ek wil graag iets drink. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. E- -i- ---ag -et--e--. E_ w__ g____ i___ e___ E- w-l g-a-g i-t- e-t- ---------------------- Ek wil graag iets eet. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. E- -----r-ag --et--- o-ts---. E_ w__ g____ b______ o_______ E- w-l g-a-g b-e-j-e o-t-p-n- ----------------------------- Ek wil graag bietjie ontspan. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. E- wil---g-aa- ---s ---. E_ w__ u g____ i___ v___ E- w-l u g-a-g i-t- v-a- ------------------------ Ek wil u graag iets vra. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. E- -il ---raa- vi--iet--vr-. E_ w__ u g____ v__ i___ v___ E- w-l u g-a-g v-r i-t- v-a- ---------------------------- Ek wil u graag vir iets vra. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. E--wil-- gr-ag n--i-ts-u-t----. E_ w__ u g____ n_ i___ u_______ E- w-l u g-a-g n- i-t- u-t-o-i- ------------------------------- Ek wil u graag na iets uitnooi. 0
Prašau, ko norėtumėte? W-t-wi- u --? W__ w__ u h__ W-t w-l u h-? ------------- Wat wil u hê? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Wi- - -o-f-e h-? W__ u k_____ h__ W-l u k-f-i- h-? ---------------- Wil u koffie hê? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Of-w-- ---i---- ------? O_ w__ u l_____ t__ h__ O- w-l u l-e-e- t-e h-? ----------------------- Of wil u liewer tee hê? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. On- -------s t-e r-. O__ w__ h___ t__ r__ O-s w-l h-i- t-e r-. -------------------- Ons wil huis toe ry. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? So-- -ul-- ’- ta-i? S___ j____ ’_ t____ S-e- j-l-e ’- t-x-? ------------------- Soek julle ’n taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. Hu--- wi- graag-’- --r-e---aak. H____ w__ g____ ’_ o_____ m____ H-l-e w-l g-a-g ’- o-r-e- m-a-. ------------------------------- Hulle wil graag ’n oproep maak. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.