Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ku tiştek hêvîkirin

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70[heftê]

tiştek hêvîkirin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Hû---------n-c--a---biki--n--? H__ d_______ c_____ b_________ H-n d-x-a-i- c-x-r- b-k-ş-n-n- ------------------------------ Hûn dixwazin cixarê bikişînin? 0
Ar norėtumėte šokti? H-----xw--i---a-s b-k--? H__ d_______ d___ b_____ H-n d-x-a-i- d-n- b-k-n- ------------------------ Hûn dixwazin dans bikin? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? H---d----zin -i-in -er-? H__ d_______ b____ g____ H-n d-x-a-i- b-ç-n g-r-? ------------------------ Hûn dixwazin biçin gerê? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. E- di-wa-im-c-x-re-- b-k-ş-n--. E_ d_______ c_______ b_________ E- d-x-a-i- c-x-r-y- b-k-ş-n-m- ------------------------------- Ez dixwazim cixareyê bikişînim. 0
Ar norėtum cigaretės? Hûn -i---e--k--dix-az-n? H__ c_________ d________ H-n c-x-r-y-k- d-x-a-i-? ------------------------ Hûn cixareyekî dixwazin? 0
Jis norėtų ugnies. E---gir -ix-a-e. E_ a___ d_______ E- a-i- d-x-a-e- ---------------- Ew agir dixwaze. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. E- dix--z-m t--t-kî ----i-. E_ d_______ t______ v______ E- d-x-a-i- t-ş-e-î v-x-i-. --------------------------- Ez dixwazim tiştekî vexwim. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ez -i-wazim-t---ek--bi-w-m. E_ d_______ t______ b______ E- d-x-a-i- t-ş-e-î b-x-i-. --------------------------- Ez dixwazim tiştekî bixwim. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ez -i---zim pi-ek- bê--a x-e--e-i-. E_ d_______ p_____ b____ x__ v_____ E- d-x-a-i- p-ç-k- b-h-a x-e v-d-m- ----------------------------------- Ez dixwazim piçekê bêhna xwe vedim. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. E---i--a--m--eş-ek---- -e--i-i--im. E_ d_______ t______ j_ w_ b________ E- d-x-a-i- t-ş-e-î j- w- b-p-r-i-. ----------------------------------- Ez dixwazim teştekî ji we bipirsim. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ez d-xwaz-m t---ekî--i ----ika bi-i-. E_ d_______ t______ j_ w_ t___ b_____ E- d-x-a-i- t-ş-e-î j- w- t-k- b-k-m- ------------------------------------- Ez dixwazim tiştekî ji we tika bikim. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ez-d-----i- -e-ve--î-im tişte--. E_ d_______ w_ v_______ t_______ E- d-x-a-i- w- v-x-î-i- t-ş-e-î- -------------------------------- Ez dixwazim we vexwînim tiştekî. 0
Prašau, ko norėtumėte? Hûn -i-di-wa-in------r-ma---e r-? H__ ç_ d_______ j_ k_____ x__ r__ H-n ç- d-x-a-i- j- k-r-m- x-e r-? --------------------------------- Hûn çi dixwazin ji kerema xwe re? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Hû- qe-w-ye---dixwa---? H__ q________ d________ H-n q-h-e-e-ê d-x-a-i-? ----------------------- Hûn qehweyekê dixwazin? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? An ç-ye-ê hildi-ij----? A_ ç_____ h____________ A- ç-y-k- h-l-i-i-ê-i-? ----------------------- An çayekê hildibijêrin? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Em--i---z-- b-çine----ê. E_ d_______ b_____ m____ E- d-x-a-i- b-ç-n- m-l-. ------------------------ Em dixwazin biçine malê. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Hûn t-x-----di-w----? H__ t______ d________ H-n t-x-i-ê d-x-a-i-? --------------------- Hûn texsiyê dixwazin? 0
Jie norėtų paskambinti. H-----x-azin ---ef-nê-b--in. H__ d_______ t_______ b_____ H-n d-x-a-i- t-l-f-n- b-k-n- ---------------------------- Hun dixwazin telefonê bikin. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.