Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ku Jê hatin, karîn

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [heftê û sê]

Jê hatin, karîn

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Êd- -es-ûr j--bo-ajoti-- t- -e-tirimp-----eye? Ê__ d_____ j_ b_ a______ t_ y_ t________ h____ Ê-î d-s-û- j- b- a-o-i-a t- y- t-r-m-ê-ê h-y-? ---------------------------------------------- Êdî destûr ji bo ajotina te ye tirimpêlê heye? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Êd- d-st---j- b- v-------a--e-y--a-kol- ---e? Ê__ d_____ j_ b_ v________ t_ y_ a_____ h____ Ê-î d-s-û- j- b- v-x-a-i-a t- y- a-k-l- h-y-? --------------------------------------------- Êdî destûr ji bo vexwarina te ye alkolê heye? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Êd- de-t-- j- bo d-r--t-na-t- y-----ve-ê---lêt -eye? Ê__ d_____ j_ b_ d________ t_ y_ d______ w____ h____ Ê-î d-s-û- j- b- d-r-e-i-a t- y- d-r-e-ê w-l-t h-y-? ---------------------------------------------------- Êdî destûr ji bo derketina te ye derveyê welêt heye? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) j- -a-i-, -ar-n j_ h_____ k____ j- h-t-n- k-r-n --------------- jê hatin, karîn 0
Ar mes čia galime rūkyti? Em -i--r-n -- --- ci-ar-y- --k----? E_ d______ l_ v__ c_______ b_______ E- d-k-r-n l- v-r c-x-r-y- b-k-ş-n- ----------------------------------- Em dikarin li vir cixareyê bikêşin? 0
Ar čia galima rūkyti? Li v---ci-ar- -- -êş-nd-n? L_ v__ c_____ t_ k________ L- v-r c-x-r- t- k-ş-n-i-? -------------------------- Li vir cixare tê kêşandin? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? B--qa-t- qredi-- tê-d--î-? B_ q____ q______ t_ d_____ B- q-r-a q-e-i-ê t- d-y-n- -------------------------- Bi qarta qrediyê tê dayîn? 0
Ar galima sumokėti čekiais? B- -ek- -ê d-y-n? B_ ç___ t_ d_____ B- ç-k- t- d-y-n- ----------------- Bi çekê tê dayîn? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Bi-ten- ----n t------n? B_ t___ p____ t_ d_____ B- t-n- p-ş-n t- d-y-n- ----------------------- Bi tenê pêşin tê dayîn? 0
Ar galiu paskambinti? E--di-a-i- -ê-e--nekê----im? E_ d______ t_________ b_____ E- d-k-r-m t-l-f-n-k- b-k-m- ---------------------------- Ez dikarim têlefonekê bikim? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Ez --k-r----i---k--b--irsi-? E_ d______ t______ b________ E- d-k-r-m t-ş-e-î b-p-r-i-? ---------------------------- Ez dikarim tiştekî bipirsim? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Ez dikar----işte-î-b---j--? E_ d______ t______ b_______ E- d-k-r-m t-ş-e-î b-b-j-m- --------------------------- Ez dikarim tiştekî bibêjim? 0
Jam negalima miegoti parke. Ew --ka-e li-p-r---rakev-. E_ n_____ l_ p____ r______ E- n-k-r- l- p-r-ê r-k-v-. -------------------------- Ew nikare li parqê rakeve. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. Ew--ik--e di--tomob-lê de -a----. E_ n_____ d_ o________ d_ r______ E- n-k-r- d- o-o-o-î-ê d- r-k-v-. --------------------------------- Ew nikare di otomobîlê de rakeve. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ew-nikare l----t-eha ---nê------e. E_ n_____ l_ î______ t____ r______ E- n-k-r- l- î-t-e-a t-ê-ê r-k-v-. ---------------------------------- Ew nikare li îstgeha trênê rakeve. 0
Ar galime sėstis? Em-d-ka-in rû---? E_ d______ r_____ E- d-k-r-n r-n-n- ----------------- Em dikarin rûnên? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? E--d----in -a-ta menû---w-r-ir-n? E_ d______ q____ m_____ w________ E- d-k-r-n q-r-a m-n-y- w-r-i-i-? --------------------------------- Em dikarin qarta menûyê wergirin? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Em--ik---n -i --v c--- bidi-? E_ d______ j_ h__ c___ b_____ E- d-k-r-n j- h-v c-d- b-d-n- ----------------------------- Em dikarin ji hev cuda bidin? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!