М-жеш--и---ч---а пъту--ш-----/--а---- ---би-а?
М____ л_ в___ д_ п______ с__ / с___ в ч_______
М-ж-ш л- в-ч- д- п-т-в-ш с-м / с-м- в ч-ж-и-а-
----------------------------------------------
Можеш ли вече да пътуваш сам / сама в чужбина? 0 Mozhes- li-vec-- da---r-sh --l-?M______ l_ v____ d_ k_____ k____M-z-e-h l- v-c-e d- k-r-s- k-l-?--------------------------------Mozhesh li veche da karash kola?
М--е ли д--се-пу-и--у-?
М___ л_ д_ с_ п___ т___
М-ж- л- д- с- п-ш- т-к-
-----------------------
Може ли да се пуши тук? 0 M--h--h-li --ch--d----esh--l-ok---?M______ l_ v____ d_ p____ a________M-z-e-h l- v-c-e d- p-e-h a-k-k-o-?-----------------------------------Mozhesh li veche da piesh alkokhol?
М--е--и-да -----а-а с-кред-тн--к-р--?
М___ л_ д_ с_ п____ с к_______ к_____
М-ж- л- д- с- п-а-а с к-е-и-н- к-р-а-
-------------------------------------
Може ли да се плаща с кредитна карта? 0 Mo-he-h-li--e-he da -i--h ------o-?M______ l_ v____ d_ p____ a________M-z-e-h l- v-c-e d- p-e-h a-k-k-o-?-----------------------------------Mozhesh li veche da piesh alkokhol?
М-ж- -и д---- плащ- с-ч--?
М___ л_ д_ с_ п____ с ч___
М-ж- л- д- с- п-а-а с ч-к-
--------------------------
Може ли да се плаща с чек? 0 Mo--esh-l- ------d--pi-s- -lk--ho-?M______ l_ v____ d_ p____ a________M-z-e-h l- v-c-e d- p-e-h a-k-k-o-?-----------------------------------Mozhesh li veche da piesh alkokhol?
Може -- д- -е---аща --мо - -р-й?
М___ л_ д_ с_ п____ с___ в б____
М-ж- л- д- с- п-а-а с-м- в б-о-?
--------------------------------
Може ли да се плаща само в брой? 0 M--hes- -- ---he da-pyt-v-sh-sa- - --ma-v-c---hb---?M______ l_ v____ d_ p_______ s__ / s___ v c_________M-z-e-h l- v-c-e d- p-t-v-s- s-m / s-m- v c-u-h-i-a-----------------------------------------------------Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar galima sumokėti tik grynaisiais?
Може ли да се плаща само в брой?
Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
М-же----да-с--обад- по --л-ф---?
М___ л_ д_ с_ о____ п_ т________
М-ж- л- д- с- о-а-я п- т-л-ф-н-?
--------------------------------
Може ли да се обадя по телефона? 0 Mo-h--- -i ---he -a pyt-vash-----/--am--v--hu-h-i--?M______ l_ v____ d_ p_______ s__ / s___ v c_________M-z-e-h l- v-c-e d- p-t-v-s- s-m / s-m- v c-u-h-i-a-----------------------------------------------------Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar galiu paskambinti?
Може ли да се обадя по телефона?
Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
Мож- л- д--п---т-м-не--?
М___ л_ д_ п______ н____
М-ж- л- д- п-п-т-м н-щ-?
------------------------
Може ли да попитам нещо? 0 Mo-h-sh-li v--h- -- pytu--s- s-m / s--- v -h-z-b-na?M______ l_ v____ d_ p_______ s__ / s___ v c_________M-z-e-h l- v-c-e d- p-t-v-s- s-m / s-m- v c-u-h-i-a-----------------------------------------------------Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar galiu kai ko paklausti?
Може ли да попитам нещо?
Mozhesh li veche da pytuvash sam / sama v chuzhbina?
Т-й н--мо-е -а с-и-в-пар-а.
Т__ н_ м___ д_ с__ в п_____
Т-й н- м-ж- д- с-и в п-р-а-
---------------------------
Той не може да спи в парка. 0 m-ga-- razr-sh-n---i-ye-/ -i-am___ / r_________ m_ y_ / b___m-g- / r-z-e-h-n- m- y- / b-v-------------------------------moga / razresheno mi ye / biva
Т-й-не --же -- -п- ---ола--.
Т__ н_ м___ д_ с__ в к______
Т-й н- м-ж- д- с-и в к-л-т-.
----------------------------
Той не може да спи в колата. 0 mog------z----eno m------ ---am___ / r_________ m_ y_ / b___m-g- / r-z-e-h-n- m- y- / b-v-------------------------------moga / razresheno mi ye / biva
Може -- да -едне-?
М___ л_ д_ с______
М-ж- л- д- с-д-е-?
------------------
Може ли да седнем? 0 Mo-h--l--da-p-s-i----k?M____ l_ d_ p_____ t___M-z-e l- d- p-s-i- t-k------------------------Mozhe li da pushim tuk?
Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą.
Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis.
Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių.
Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną.
Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi.
Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai.
Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms.
Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai.
Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos.
Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių.
Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas.
Mat atmintis veikia kaip archyvas.
Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti.
Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste.
Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“.
Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta.
Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį.
Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių.
Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams.
Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome.
Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta.
Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename.
Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau.
Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius.
Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų.
Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais.
Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų.
Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!