Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   sv få något

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sjuttiotre]

få något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Få--du ----n -ö-a-bi-? F__ d_ r____ k___ b___ F-r d- r-d-n k-r- b-l- ---------------------- Får du redan köra bil? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Få- -u r--a- ----ka-----ho-? F__ d_ r____ d_____ a_______ F-r d- r-d-n d-i-k- a-k-h-l- ---------------------------- Får du redan dricka alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? F-r-du----an--ka-e--am -to-la-d-? F__ d_ r____ å__ e____ u_________ F-r d- r-d-n å-a e-s-m u-o-l-n-s- --------------------------------- Får du redan åka ensam utomlands? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) f- f_ f- -- få 0
Ar mes čia galime rūkyti? F-r-v--röka--ä-? F__ v_ r___ h___ F-r v- r-k- h-r- ---------------- Får vi röka här? 0
Ar čia galima rūkyti? F---man-r-k----r? F__ m__ r___ h___ F-r m-n r-k- h-r- ----------------- Får man röka här? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Får ma-----a-----d konto-or-? F__ m__ b_____ m__ k_________ F-r m-n b-t-l- m-d k-n-o-o-t- ----------------------------- Får man betala med kontokort? 0
Ar galima sumokėti čekiais? F-r man ----l----d-----k? F__ m__ b_____ m__ c_____ F-r m-n b-t-l- m-d c-e-k- ------------------------- Får man betala med check? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Får --n bar- -et--a-ko-----? F__ m__ b___ b_____ k_______ F-r m-n b-r- b-t-l- k-n-a-t- ---------------------------- Får man bara betala kontant? 0
Ar galiu paskambinti? Kan---g ----in-a h-r? K__ j__ f_ r____ h___ K-n j-g f- r-n-a h-r- --------------------- Kan jag få ringa här? 0
Ar galiu kai ko paklausti? F-r ja- --r- -r-ga-om nå---? F__ j__ b___ f____ o_ n_____ F-r j-g b-r- f-å-a o- n-g-t- ---------------------------- Får jag bara fråga om något? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? F-- j-g -a---sä-- nå-ot? F__ j__ b___ s___ n_____ F-r j-g b-r- s-g- n-g-t- ------------------------ Får jag bara säga något? 0
Jam negalima miegoti parke. Ha----r----e -o---- pa-ken. H__ f__ i___ s___ i p______ H-n f-r i-t- s-v- i p-r-e-. --------------------------- Han får inte sova i parken. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H---får--nte -------b-l--. H__ f__ i___ s___ i b_____ H-n f-r i-t- s-v- i b-l-n- -------------------------- Han får inte sova i bilen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Han-få- -nte --------sta-ionen. H__ f__ i___ s___ p_ s_________ H-n f-r i-t- s-v- p- s-a-i-n-n- ------------------------------- Han får inte sova på stationen. 0
Ar galime sėstis? Få--v- t--pl---? F__ v_ t_ p_____ F-r v- t- p-a-s- ---------------- Får vi ta plats? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? K----i-f--m-n--? K__ v_ f_ m_____ K-n v- f- m-n-n- ---------------- Kan vi få menyn? 0
Ar galime sumokėti atskirai? F-------et-la---r-----si-? F__ v_ b_____ v__ f__ s___ F-r v- b-t-l- v-r f-r s-g- -------------------------- Får vi betala var för sig? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!