Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 2   »   sv På restaurangen 2

30 [trisdešimt]

Restorane 2

Restorane 2

30 [trettio]

På restaurangen 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Prašom obuolių sulčių. E- -p-e--ui-e--ta-k. E_ ä__________ t____ E- ä-p-l-u-c-, t-c-. -------------------- En äppeljuice, tack. 0
Prašau limonado. En-l-monad----äsk- -ack. E_ l______ / l____ t____ E- l-m-n-d / l-s-, t-c-. ------------------------ En lemonad / läsk, tack. 0
Prašau pomidorų sulčių. E- t-m--jui--,-tack. E_ t__________ t____ E- t-m-t-u-c-, t-c-. -------------------- En tomatjuice, tack. 0
Norėčiau taurės raudonojo vyno. J-- --ul-- vilj- ----tt---a- -ö-- -in. J__ s_____ v____ h_ e__ g___ r___ v___ J-g s-u-l- v-l-a h- e-t g-a- r-t- v-n- -------------------------------------- Jag skulle vilja ha ett glas rött vin. 0
Norėčiau taurės baltojo vyno. Jag -k---e vilj- ha e---gl----itt-vin. J__ s_____ v____ h_ e__ g___ v___ v___ J-g s-u-l- v-l-a h- e-t g-a- v-t- v-n- -------------------------------------- Jag skulle vilja ha ett glas vitt vin. 0
Norėčiau butelio šampano. Ja- --ul-- vil----a en--las-a-m--ssera--e---n. J__ s_____ v____ h_ e_ f_____ m__________ v___ J-g s-u-l- v-l-a h- e- f-a-k- m-u-s-r-n-e v-n- ---------------------------------------------- Jag skulle vilja ha en flaska mousserande vin. 0
Ar mėgsti žuvį? T-c--r -- om-f---? T_____ d_ o_ f____ T-c-e- d- o- f-s-? ------------------ Tycker du om fisk? 0
Ar mėgsti jautieną? T---er--u-om n--k---? T_____ d_ o_ n_______ T-c-e- d- o- n-t-ö-t- --------------------- Tycker du om nötkött? 0
Ar mėgsti kiaulieną? T--ke- du -m --isk--t? T_____ d_ o_ g________ T-c-e- d- o- g-i-k-t-? ---------------------- Tycker du om griskött? 0
Norėčiau ko nors be mėsos. J-----u--e v--ja--a någ-t u--- kött. J__ s_____ v____ h_ n____ u___ k____ J-g s-u-l- v-l-a h- n-g-t u-a- k-t-. ------------------------------------ Jag skulle vilja ha något utan kött. 0
Norėčiau daržovių rinkinio. J-g ----le vilj- h- ---grö-s---t---r--. J__ s_____ v____ h_ e_ g_______________ J-g s-u-l- v-l-a h- e- g-ö-s-k-t-l-r-k- --------------------------------------- Jag skulle vilja ha en grönsakstallrik. 0
Norėčiau kažko, kas ilgai neužtruks. J-g-sku-l--v---- h--nå-ot---m----- ta--lång tid. J__ s_____ v____ h_ n____ s__ i___ t__ l___ t___ J-g s-u-l- v-l-a h- n-g-t s-m i-t- t-r l-n- t-d- ------------------------------------------------ Jag skulle vilja ha något som inte tar lång tid. 0
Norite su ryžiais? Vill-ni -a --- --l- det? V___ n_ h_ r__ t___ d___ V-l- n- h- r-s t-l- d-t- ------------------------ Vill ni ha ris till det? 0
Norite su makaronais? V-ll ni -a-nud-a----l- d-t? V___ n_ h_ n_____ t___ d___ V-l- n- h- n-d-a- t-l- d-t- --------------------------- Vill ni ha nudlar till det? 0
Norite su bulvėmis? Vi-l----ha pot---s-t--l-d--? V___ n_ h_ p______ t___ d___ V-l- n- h- p-t-t-s t-l- d-t- ---------------------------- Vill ni ha potatis till det? 0
Tai man neskanu. Det -är -yc-e--j-g-i-te--m. D__ d__ t_____ j__ i___ o__ D-t d-r t-c-e- j-g i-t- o-. --------------------------- Det där tycker jag inte om. 0
Patiekalas atšalęs. M--e--ä- kal-. M____ ä_ k____ M-t-n ä- k-l-. -------------- Maten är kall. 0
To aš neužsisakiau. Det--ä- har -a- i--- bes-----. D__ d__ h__ j__ i___ b________ D-t d-r h-r j-g i-t- b-s-ä-l-. ------------------------------ Det där har jag inte beställt. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir reklama

Reklama atstovauja specifinę komunikacijos formą. Ji nori sukurti ryšį tarp kūrėjų ir vartotojų. Kaip ir bet kurios kitos bendravimo formos, reklamos istorija išties ilga. Politikai arba tavernos buvo reklamuojami net senovėje. Reklamos kalbai pasitelkiami specifiniai retorikos elementai. Reklama turi tikslą ir yra planuota komunikacija. Mes, kaip vartotojai, turėtume ją pastebėti, susidomėti. Tačiau svarbiausia, kad to produkto norėtume ir jį nusipirktume. Dėl šios priežasties reklamų kalba dažniausiai yra labai paprasta. Reklamai naudojami vos keli žodžiai ar paprasti šūkiai. Taip mūsų atmintis turėtų lengviau ir geriau išsaugoti reklamos turinį. Reklamoms būdingi būdvardžiai ir superlatyvai. Jie apibūdina prekę kaip ypač naudingą. Todėl reklamų kalba paprastai yra labai pozityvi. Įdomu tai, kad reklamos kalbą visada veikia kultūra. Tai reiškia, kad reklamos kalba daug pasako apie visuomenę. Šiandien daugelyje šalių dominuoja žodžiai „grožis“ ir „jaunystė“. Taip pat dažnai matome žodžius „ateitis“ it „saugumas“. Vakarų visuomenėje ypač populiari anglų kalba. Ji laikoma šiuolaikiška ir tarptautine. Dėl šios priežasties ji puikiai tinka technikai. Romanų kalbų elementai naudojami silpnybėms ir aistroms įvardyti. Jie paprastai naudojami maistui ir kosmetikai apibūdinti. Naudojantieji dialektą dažnai nori pabrėžti tokias vertybes kaip gimtinę ir tradicijas. Prekių pavadinimams neretai naudojami neologizmai arba naujai sukurti žodžiai. Paprastai jie neturi jokios reikšmės, tiesiog puikiai skamba. Tačiau, kai kurių prekių vardai išties gali tapti plačiai vartojami! Dulkių siurblio „Hoover“ pavadinimas netgi tapo naudojamas kaip veiksmažodis!