Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   ru Можно (разрешается) (что-то делать)

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [семьдесят три]

73 [semʹdesyat tri]

Можно (разрешается) (что-то делать)

Mozhno (razreshayetsya) (chto-to delatʹ)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Т--е-уж- ---н---о---- машину? Т___ у__ м____ в_____ м______ Т-б- у-е м-ж-о в-д-т- м-ш-н-? ----------------------------- Тебе уже можно водить машину? 0
Mo-hno----zre-ha---s----(chto--- ---a--) M_____ (_______________ (_______ d______ M-z-n- (-a-r-s-a-e-s-a- (-h-o-t- d-l-t-) ---------------------------------------- Mozhno (razreshayetsya) (chto-to delatʹ)
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Тебе -ж- м-ж-о---т---л-о-о--? Т___ у__ м____ п___ а________ Т-б- у-е м-ж-о п-т- а-к-г-л-? ----------------------------- Тебе уже можно пить алкоголь? 0
M--h---(--z-e-hay---y-- (-----to-d-lat-) M_____ (_______________ (_______ d______ M-z-n- (-a-r-s-a-e-s-a- (-h-o-t- d-l-t-) ---------------------------------------- Mozhno (razreshayetsya) (chto-to delatʹ)
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Тебе-уж------о -----у -- гр---ц-? Т___ у__ м____ о_____ з_ г_______ Т-б- у-е м-ж-о о-н-м- з- г-а-и-у- --------------------------------- Тебе уже можно одному за границу? 0
T-b- -z-e moz--o---d--ʹ --shin-? T___ u___ m_____ v_____ m_______ T-b- u-h- m-z-n- v-d-t- m-s-i-u- -------------------------------- Tebe uzhe mozhno voditʹ mashinu?
galėti (turėti leidimą, sutikimą) Можно (-------е-с-)---т--т- д-л-т-) М____ (____________ (______ д______ М-ж-о (-а-р-ш-е-с-) (-т---о д-л-т-) ----------------------------------- Можно (разрешается) (что-то делать) 0
T-be --h----zhn----d-t--m-sh-n-? T___ u___ m_____ v_____ m_______ T-b- u-h- m-z-n- v-d-t- m-s-i-u- -------------------------------- Tebe uzhe mozhno voditʹ mashinu?
Ar mes čia galime rūkyti? Н-- -о-но -десь-кури--? Н__ м____ з____ к______ Н-м м-ж-о з-е-ь к-р-т-? ----------------------- Нам можно здесь курить? 0
Te-- uzhe -o--n--v-d-tʹ----hi-u? T___ u___ m_____ v_____ m_______ T-b- u-h- m-z-n- v-d-t- m-s-i-u- -------------------------------- Tebe uzhe mozhno voditʹ mashinu?
Ar čia galima rūkyti? Зд--- -о-но-кури-ь? З____ м____ к______ З-е-ь м-ж-о к-р-т-? ------------------- Здесь можно курить? 0
T-be -zhe ---hn- -it- a-k--o-ʹ? T___ u___ m_____ p___ a________ T-b- u-h- m-z-n- p-t- a-k-g-l-? ------------------------------- Tebe uzhe mozhno pitʹ alkogolʹ?
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Мож-о------т--- --ед--но--ка-точ---? М____ з________ к________ к_________ М-ж-о з-п-а-и-ь к-е-и-н-й к-р-о-к-й- ------------------------------------ Можно заплатить кредитной карточкой? 0
Te----z-e-m---no --t--a-kogol-? T___ u___ m_____ p___ a________ T-b- u-h- m-z-n- p-t- a-k-g-l-? ------------------------------- Tebe uzhe mozhno pitʹ alkogolʹ?
Ar galima sumokėti čekiais? Мо--- за-л-тить -еком? М____ з________ ч_____ М-ж-о з-п-а-и-ь ч-к-м- ---------------------- Можно заплатить чеком? 0
T--e --h-------- -itʹ --k--ol-? T___ u___ m_____ p___ a________ T-b- u-h- m-z-n- p-t- a-k-g-l-? ------------------------------- Tebe uzhe mozhno pitʹ alkogolʹ?
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Можн--з--л-т--ь-тол--о -а----ы-и? М____ з________ т_____ н_________ М-ж-о з-п-а-и-ь т-л-к- н-л-ч-ы-и- --------------------------------- Можно заплатить только наличными? 0
T--e -zh--m----o-o----u -a --a-it-u? T___ u___ m_____ o_____ z_ g________ T-b- u-h- m-z-n- o-n-m- z- g-a-i-s-? ------------------------------------ Tebe uzhe mozhno odnomu za granitsu?
Ar galiu paskambinti? Мо-но б-стре--ко---з------? М____ б_________ п_________ М-ж-о б-с-р-н-к- п-з-о-и-ь- --------------------------- Можно быстренько позвонить? 0
Tebe---h- -oz-no od-----z- ----i-su? T___ u___ m_____ o_____ z_ g________ T-b- u-h- m-z-n- o-n-m- z- g-a-i-s-? ------------------------------------ Tebe uzhe mozhno odnomu za granitsu?
Ar galiu kai ko paklausti? М-жно--ыст--нько-ко--ч-о ----с---? М____ б_________ к______ с________ М-ж-о б-с-р-н-к- к-е-ч-о с-р-с-т-? ---------------------------------- Можно быстренько кое-что спросить? 0
T-be -----mozh-o od-om--z--gra--t--? T___ u___ m_____ o_____ z_ g________ T-b- u-h- m-z-n- o-n-m- z- g-a-i-s-? ------------------------------------ Tebe uzhe mozhno odnomu za granitsu?
Ar galiu kai ką pasakyti? Мо--- -н- -т--то-сказат-? М____ м__ ч_____ с_______ М-ж-о м-е ч-о-т- с-а-а-ь- ------------------------- Можно мне что-то сказать? 0
M---no (ra--es-a-t---- (c--o--o---l--ʹ) M_____ (______________ (_______ d______ M-z-n- (-a-r-s-a-t-y-) (-h-o-t- d-l-t-) --------------------------------------- Mozhno (razreshaetsya) (chto-to delatʹ)
Jam negalima miegoti parke. Е----е--з- с-ат- в-п----. Е__ н_____ с____ в п_____ Е-у н-л-з- с-а-ь в п-р-е- ------------------------- Ему нельзя спать в парке. 0
Mozh-o-(---resh---s--- (c--o-t--d-----) M_____ (______________ (_______ d______ M-z-n- (-a-r-s-a-t-y-) (-h-o-t- d-l-t-) --------------------------------------- Mozhno (razreshaetsya) (chto-to delatʹ)
Jam negalima miegoti automobilyje. Е---н-ль-я с-а-ь-в----и--. Е__ н_____ с____ в м______ Е-у н-л-з- с-а-ь в м-ш-н-. -------------------------- Ему нельзя спать в машине. 0
M--h-o (raz--s-a---ya- (---o-to de-atʹ) M_____ (______________ (_______ d______ M-z-n- (-a-r-s-a-t-y-) (-h-o-t- d-l-t-) --------------------------------------- Mozhno (razreshaetsya) (chto-to delatʹ)
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Ему-н-л----спа---на в-кза-е. Е__ н_____ с____ н_ в_______ Е-у н-л-з- с-а-ь н- в-к-а-е- ---------------------------- Ему нельзя спать на вокзале. 0
Nam moz----z---ʹ-kur---? N__ m_____ z____ k______ N-m m-z-n- z-e-ʹ k-r-t-? ------------------------ Nam mozhno zdesʹ kuritʹ?
Ar galime sėstis? На- мо-но--рисес-ь? Н__ м____ п________ Н-м м-ж-о п-и-е-т-? ------------------- Нам можно присесть? 0
Na- m-zhno z---------t-? N__ m_____ z____ k______ N-m m-z-n- z-e-ʹ k-r-t-? ------------------------ Nam mozhno zdesʹ kuritʹ?
Ar galime gauti valgiaraštį? М-жно ----п-см---е-ь ме--? М____ н__ п_________ м____ М-ж-о н-м п-с-о-р-т- м-н-? -------------------------- Можно нам посмотреть меню? 0
Nam mo--n--z-e-- kur-tʹ? N__ m_____ z____ k______ N-m m-z-n- z-e-ʹ k-r-t-? ------------------------ Nam mozhno zdesʹ kuritʹ?
Ar galime sumokėti atskirai? М-жн--н-- -апл-т--ь--аз-е----? М____ н__ з________ р_________ М-ж-о н-м з-п-а-и-ь р-з-е-ь-о- ------------------------------ Можно нам заплатить раздельно? 0
Zd-sʹ m-z--o--urit-? Z____ m_____ k______ Z-e-ʹ m-z-n- k-r-t-? -------------------- Zdesʹ mozhno kuritʹ?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rusų (1-100) MP3 rusų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!