Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   bs nešto smjeti

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sedamdeset i tri]

nešto smjeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Smij-š li-već --z--- --to? S_____ l_ v__ v_____ a____ S-i-e- l- v-ć v-z-t- a-t-? -------------------------- Smiješ li već voziti auto? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? S-i--š--- ve----t--a-k-h--? S_____ l_ v__ p___ a_______ S-i-e- l- v-ć p-t- a-k-h-l- --------------------------- Smiješ li već piti alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? S-i--š--i--e---a- p--o--t- ----o----ns-v-? S_____ l_ v__ s__ p_______ u i____________ S-i-e- l- v-ć s-m p-t-v-t- u i-o-t-a-s-v-? ------------------------------------------ Smiješ li već sam putovati u inostranstvo? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) s-je-i s_____ s-j-t- ------ smjeti 0
Ar mes čia galime rūkyti? Sm------li ------p--it-? S______ l_ o____ p______ S-i-e-o l- o-d-e p-š-t-? ------------------------ Smijemo li ovdje pušiti? 0
Ar čia galima rūkyti? Smije -i se ovdje--uš-ti? S____ l_ s_ o____ p______ S-i-e l- s- o-d-e p-š-t-? ------------------------- Smije li se ovdje pušiti? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? S-i-- li ---p-----i----d----- --r-ico-? S____ l_ s_ p______ k________ k________ S-i-e l- s- p-a-i-i k-e-i-n-m k-r-i-o-? --------------------------------------- Smije li se platiti kreditnom karticom? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Smije-li--- pl--iti-----m? S____ l_ s_ p______ č_____ S-i-e l- s- p-a-i-i č-k-m- -------------------------- Smije li se platiti čekom? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? S-ij- -i se--l-titi --mo -o-ovinom? S____ l_ s_ p______ s___ g_________ S-i-e l- s- p-a-i-i s-m- g-t-v-n-m- ----------------------------------- Smije li se platiti samo gotovinom? 0
Ar galiu paskambinti? Sm-je- li----e---ir-ti? S_____ l_ t____________ S-i-e- l- t-l-f-n-r-t-? ----------------------- Smijem li telefonirati? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Smi-e- ---ne-t---i--ti? S_____ l_ n____ p______ S-i-e- l- n-š-o p-t-t-? ----------------------- Smijem li nešto pitati? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? S-------i --š-o-re-i? S_____ l_ n____ r____ S-i-e- l- n-š-o r-ć-? --------------------- Smijem li nešto reći? 0
Jam negalima miegoti parke. On-ne---ije--pa-ati - -ar-u. O_ n_ s____ s______ u p_____ O- n- s-i-e s-a-a-i u p-r-u- ---------------------------- On ne smije spavati u parku. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. O--n- smi-e--pava-i u ---u. O_ n_ s____ s______ u a____ O- n- s-i-e s-a-a-i u a-t-. --------------------------- On ne smije spavati u autu. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. On n--smije-s-a-ati -----lje-ni---- ----ic-. O_ n_ s____ s______ n_ ž___________ s_______ O- n- s-i-e s-a-a-i n- ž-l-e-n-č-o- s-a-i-i- -------------------------------------------- On ne smije spavati na željezničkoj stanici. 0
Ar galime sėstis? S-i--mo-l---j-sti? S______ l_ s______ S-i-e-o l- s-e-t-? ------------------ Smijemo li sjesti? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Smi--mo----do-----j--o-ni-? S______ l_ d_____ j________ S-i-e-o l- d-b-t- j-l-v-i-? --------------------------- Smijemo li dobiti jelovnik? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Možem---i-p----ti -dvoje--? M_____ l_ p______ o________ M-ž-m- l- p-a-i-i o-v-j-n-? --------------------------- Možemo li platiti odvojeno? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!