Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   it potere

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [settantatré]

potere

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? P-o- g-- guid-re? P___ g__ g_______ P-o- g-à g-i-a-e- ----------------- Puoi già guidare? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? P-oi---à--er- -l-ol? P___ g__ b___ a_____ P-o- g-à b-r- a-c-l- -------------------- Puoi già bere alcol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Pu-i --- a-d--- --l------- d--s--o? P___ g__ a_____ a_________ d_ s____ P-o- g-à a-d-r- a-l-e-t-r- d- s-l-? ----------------------------------- Puoi già andare all’estero da solo? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) p-t--e-- ----- i- per-es-o -i p_____ / a____ i_ p_______ d_ p-t-r- / a-e-e i- p-r-e-s- d- ----------------------------- potere / avere il permesso di 0
Ar mes čia galime rūkyti? P--si-mo f---r- -ui? P_______ f_____ q___ P-s-i-m- f-m-r- q-i- -------------------- Possiamo fumare qui? 0
Ar čia galima rūkyti? È-perm-ss- --mare----? È p_______ f_____ q___ È p-r-e-s- f-m-r- q-i- ---------------------- È permesso fumare qui? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? S- -u- -aga-- c-- l------- di---e--to? S_ p__ p_____ c__ l_ c____ d_ c_______ S- p-ò p-g-r- c-n l- c-r-a d- c-e-i-o- -------------------------------------- Si può pagare con la carta di credito? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Si---- ----r- -o--u- ass---o? S_ p__ p_____ c__ u_ a_______ S- p-ò p-g-r- c-n u- a-s-g-o- ----------------------------- Si può pagare con un assegno? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? S- p-- p--are --l--in-c---a---? S_ p__ p_____ s___ i_ c________ S- p-ò p-g-r- s-l- i- c-n-a-t-? ------------------------------- Si può pagare solo in contanti? 0
Ar galiu paskambinti? P-s-o--ele-ona----- -----t-? P____ t_________ u_ m_______ P-s-o t-l-f-n-r- u- m-m-n-o- ---------------------------- Posso telefonare un momento? 0
Ar galiu kai ko paklausti? P-s----h-ede------lcosa? P____ c_______ q________ P-s-o c-i-d-r- q-a-c-s-? ------------------------ Posso chiedere qualcosa? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Po-----i-e q-alco--? P____ d___ q________ P-s-o d-r- q-a-c-s-? -------------------- Posso dire qualcosa? 0
Jam negalima miegoti parke. N-n pu- d--mire--l pa--o. N__ p__ d______ a_ p_____ N-n p-ò d-r-i-e a- p-r-o- ------------------------- Non può dormire al parco. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. N-n p---dorm-------a--o-/--a-c---a. N__ p__ d______ i_ a___ / m________ N-n p-ò d-r-i-e i- a-t- / m-c-h-n-. ----------------------------------- Non può dormire in auto / macchina. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. Non-può-dor--re i- -tazi-ne. N__ p__ d______ i_ s________ N-n p-ò d-r-i-e i- s-a-i-n-. ---------------------------- Non può dormire in stazione. 0
Ar galime sėstis? Pos-iamo-sede-ci? P_______ s_______ P-s-i-m- s-d-r-i- ----------------- Possiamo sederci? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Po--i--o -v-re-i--m-n-? P_______ a____ i_ m____ P-s-i-m- a-e-e i- m-n-? ----------------------- Possiamo avere il menu? 0
Ar galime sumokėti atskirai? P---i----p--are-se--ra--mente? P_______ p_____ s_____________ P-s-i-m- p-g-r- s-p-r-t-m-n-e- ------------------------------ Possiamo pagare separatamente? 0

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!