Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   it Sentimenti

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [cinquantasei]

Sentimenti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. a-e- vo--ia-di a___ v_____ d_ a-e- v-g-i- d- -------------- aver voglia di 0
(Mes) norime. / Turime norą. A----mo-v----a. A______ v______ A-b-a-o v-g-i-. --------------- Abbiamo voglia. 0
(Mes) neturime norą. No- ab-iamo----li-. N__ a______ v______ N-n a-b-a-o v-g-i-. ------------------- Non abbiamo voglia. 0
Bijoti aver -a--a a___ p____ a-e- p-u-a ---------- aver paura 0
(Aš) bijau. Ho -a---. H_ p_____ H- p-u-a- --------- Ho paura. 0
(Aš) nebijau. No---o pau-a. N__ h_ p_____ N-n h- p-u-a- ------------- Non ho paura. 0
Turėti laiko a--- -e--o a___ t____ a-e- t-m-o ---------- aver tempo 0
Jis turi laiko. Lui--a tem-o. L__ h_ t_____ L-i h- t-m-o- ------------- Lui ha tempo. 0
Jis neturi laiko. Lui------a-tem--. L__ n__ h_ t_____ L-i n-n h- t-m-o- ----------------- Lui non ha tempo. 0
Nuobodžiauti a-noi---i a________ a-n-i-r-i --------- annoiarsi 0
Ji nuobodžiauja. Lei-----n-o-a. L__ s_ a______ L-i s- a-n-i-. -------------- Lei si annoia. 0
Ji nenuobodžiauja. Le- no- -i a-n-i-. L__ n__ s_ a______ L-i n-n s- a-n-i-. ------------------ Lei non si annoia. 0
Būti išalkus ave- ---e a___ f___ a-e- f-m- --------- aver fame 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? A-e-----m-? A____ f____ A-e-e f-m-? ----------- Avete fame? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? N---av--- -am-? N__ a____ f____ N-n a-e-e f-m-? --------------- Non avete fame? 0
Būti ištroškus a-------e a___ s___ a-e- s-t- --------- aver sete 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. Loro ha-no set-. L___ h____ s____ L-r- h-n-o s-t-. ---------------- Loro hanno sete. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. L--o-non hanno-s---. L___ n__ h____ s____ L-r- n-n h-n-o s-t-. -------------------- Loro non hanno sete. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + italų (1-100) MP3 italų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!