Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ku Divêtiya tiştina

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [heftê û du]

Divêtiya tiştina

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
privalėti / turėti Di------n D________ D-v-t-b-n --------- Divêtîbûn 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. D-vê--- n-mey------n-m. D___ e_ n_____ b_______ D-v- e- n-m-y- b-ş-n-m- ----------------------- Divê ez nameyê bişînim. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Di-ê e--heqê-o-ê-- -id-m--e. D___ e_ h___ o____ b____ m__ D-v- e- h-q- o-ê-ê b-d-m m-. ---------------------------- Divê ez heqê otêlê bidim me. 0
Tu turi anksti keltis. Di---tu--ib--zû r---. D___ t_ s___ z_ r____ D-v- t- s-b- z- r-b-. --------------------- Divê tu sibê zû rabî. 0
Tu turi daug dirbti. D--ê t--zêde-bix-b-t-. D___ t_ z___ b________ D-v- t- z-d- b-x-b-t-. ---------------------- Divê tu zêde bixebitî. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. D----tu bi -êk---k b-. D___ t_ b_ r______ b__ D-v- t- b- r-k-p-k b-. ---------------------- Divê tu bi rêkûpêk bî. 0
Jis turi prisipilti degalų. D-vê -- -enz-- ---ir-. D___ t_ b_____ b______ D-v- t- b-n-î- b-k-r-. ---------------------- Divê tu benzîn bikirî. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Di----w--iri--êlê te-i- -ik-. D___ e_ t________ t____ b____ D-v- e- t-r-m-ê-ê t-m-r b-k-. ----------------------------- Divê ew tirimpêlê temir bike. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Di-ê e- t---mp----bi--ye. D___ e_ t________ b______ D-v- e- t-r-m-ê-ê b-ş-y-. ------------------------- Divê ew tirimpêlê bişoye. 0
Ji turi apsipirkti. Divê-e----k-r-. D___ e_ b______ D-v- e- b-k-r-. --------------- Divê ew bikire. 0
Ji turi tvarkyti butą. D--ê -w --l------- -ike. D___ e_ m___ p____ b____ D-v- e- m-l- p-q-j b-k-. ------------------------ Divê ew malê paqij bike. 0
Ji turi skalbti skalbinius. D--ê-ew-f-r-xan---ş---. D___ e_ f______ b______ D-v- e- f-r-x-n b-ş-y-. ----------------------- Divê ew firaxan bişoyê. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Di-ê-em ---e- b-çin dibist--ê. D___ e_ b____ b____ d_________ D-v- e- b-l-z b-ç-n d-b-s-a-ê- ------------------------------ Divê em bilez biçin dibistanê. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Di-ê e- --l---b--in-kar. D___ e_ b____ b____ k___ D-v- e- b-l-z b-ç-n k-r- ------------------------ Divê em bilez biçin kar. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Divê--m -i--- --çi- --j--k. D___ e_ b____ b____ b______ D-v- e- b-l-z b-ç-n b-j-ş-. --------------------------- Divê em bilez biçin bijîşk. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Div- hû- ---b-nda------s- -in. D___ h__ l_ b____ o______ b___ D-v- h-n l- b-n-a o-o-u-ê b-n- ------------------------------ Divê hûn li benda otobusê bin. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. D--ê--ûn -i ben----rê-ê--in. D___ h__ l_ b____ t____ b___ D-v- h-n l- b-n-a t-ê-ê b-n- ---------------------------- Divê hûn li benda trênê bin. 0
(Jūs) turite laukti taksi. D-vê-hû- l--b-n-a--exs--ê -i-. D___ h__ l_ b____ t______ b___ D-v- h-n l- b-n-a t-x-i-ê b-n- ------------------------------ Divê hûn li benda texsiyê bin. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…