Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ka ვალდებულება

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [სამოცდათორმეტი]

72 [samotsdatormet'i]

ვალდებულება

valdebuleba

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti ვ--დებ---ბა ვ__________ ვ-ლ-ე-უ-ე-ა ----------- ვალდებულება 0
val----l--a v__________ v-l-e-u-e-a ----------- valdebuleba
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. წ---ლი--ნდა გა-გ--ვნ-. წ_____ უ___ გ_________ წ-რ-ლ- უ-დ- გ-ვ-ზ-ვ-ო- ---------------------- წერილი უნდა გავგზავნო. 0
va-deb-le-a v__________ v-l-e-u-e-a ----------- valdebuleba
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. სა--უ-რ- -ნ-ა-გადავიხ---. ს_______ უ___ გ__________ ს-ს-უ-რ- უ-დ- გ-დ-ვ-ხ-დ-. ------------------------- სასტუმრო უნდა გადავიხადო. 0
v---ebuleba v__________ v-l-e-u-e-a ----------- valdebuleba
Tu turi anksti keltis. ა--- --დ--ა---. ა___ უ___ ა____ ა-რ- უ-დ- ა-გ-. --------------- ადრე უნდა ადგე. 0
v-l--b--eba v__________ v-l-e-u-e-a ----------- valdebuleba
Tu turi daug dirbti. ბ--რ----დ--იმ-შაო. ბ____ უ___ ი______ ბ-ვ-ი უ-დ- ი-უ-ა-. ------------------ ბევრი უნდა იმუშაო. 0
v----b--eba v__________ v-l-e-u-e-a ----------- valdebuleba
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. პუ-ქტუ-ლუ-ი ---- --ო. პ__________ უ___ ი___ პ-ნ-ტ-ა-უ-ი უ-დ- ი-ო- --------------------- პუნქტუალური უნდა იყო. 0
ts'---li --da-----zav--. t_______ u___ g_________ t-'-r-l- u-d- g-v-z-v-o- ------------------------ ts'erili unda gavgzavno.
Jis turi prisipilti degalų. მა- ------ი -ნდა---ა-ხა-. მ__ ბ______ უ___ ჩ_______ მ-ნ ბ-ნ-ი-ი უ-დ- ჩ-ა-ხ-ს- ------------------------- მან ბენზინი უნდა ჩაასხას. 0
sa-t'u-r-----a g-da--kh-d-. s________ u___ g___________ s-s-'-m-o u-d- g-d-v-k-a-o- --------------------------- sast'umro unda gadavikhado.
Jis turi suremontuoti automobilį. მ-ნ-მან-ა-ა უნ-ა შ---ეთ--. მ__ მ______ უ___ შ________ მ-ნ მ-ნ-ა-ა უ-დ- შ-ა-ე-ო-. -------------------------- მან მანქანა უნდა შეაკეთოს. 0
adre-u----a--e. a___ u___ a____ a-r- u-d- a-g-. --------------- adre unda adge.
Jis turi nuplauti automobilį. მ---მ-ნ-ა----ნდა-გა-ეც-ო-. მ__ მ______ უ___ გ________ მ-ნ მ-ნ-ა-ა უ-დ- გ-რ-ც-ო-. -------------------------- მან მანქანა უნდა გარეცხოს. 0
a-re--nda-ad-e. a___ u___ a____ a-r- u-d- a-g-. --------------- adre unda adge.
Ji turi apsipirkti. ი- ს-ყ-დლ-ბ-- უნდა წავ----. ი_ ს_________ უ___ წ_______ ი- ს-ყ-დ-ე-ზ- უ-დ- წ-ვ-დ-ს- --------------------------- ის საყიდლებზე უნდა წავიდეს. 0
a-r- und----g-. a___ u___ a____ a-r- u-d- a-g-. --------------- adre unda adge.
Ji turi tvarkyti butą. მან ბი-- -ნ-- -ა-ლ---ს. მ__ ბ___ უ___ დ________ მ-ნ ბ-ნ- უ-დ- დ-ა-ა-ო-. ----------------------- მან ბინა უნდა დაალაგოს. 0
b-vr--unda----sh--. b____ u___ i_______ b-v-i u-d- i-u-h-o- ------------------- bevri unda imushao.
Ji turi skalbti skalbinius. მან -არე-ხ--უ---გ-რე---ს. მ__ ს______ უ__ გ________ მ-ნ ს-რ-ც-ი უ-ა გ-რ-ც-ო-. ------------------------- მან სარეცხი უდა გარეცხოს. 0
be-ri-und- -mu-hao. b____ u___ i_______ b-v-i u-d- i-u-h-o- ------------------- bevri unda imushao.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. ჩ-ენ---ლ- ------ი----ა-წავ--ე-. ჩ___ ა___ ს______ უ___ წ_______ ჩ-ე- ა-ლ- ს-ო-ა-ი უ-დ- წ-ვ-დ-თ- ------------------------------- ჩვენ ახლა სკოლაში უნდა წავიდეთ. 0
be-ri-u-d- -mu-h--. b____ u___ i_______ b-v-i u-d- i-u-h-o- ------------------- bevri unda imushao.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. ჩ------ლ----მს--უ-შ- -ნ---წ---დ--. ჩ___ ა___ ს_________ უ___ წ_______ ჩ-ე- ა-ლ- ს-მ-ა-უ-შ- უ-დ- წ-ვ-დ-თ- ---------------------------------- ჩვენ ახლა სამსახურში უნდა წავიდეთ. 0
p-un---ual--i u-d----o. p____________ u___ i___ p-u-k-'-a-u-i u-d- i-o- ----------------------- p'unkt'ualuri unda iqo.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. ჩვ-ნ--ხლ- -ქიმ--ნ-უნ-------დ--. ჩ___ ა___ ე______ უ___ წ_______ ჩ-ე- ა-ლ- ე-ი-თ-ნ უ-დ- წ-ვ-დ-თ- ------------------------------- ჩვენ ახლა ექიმთან უნდა წავიდეთ. 0
ma- be-z-n--u-da -haa-kha-. m__ b______ u___ c_________ m-n b-n-i-i u-d- c-a-s-h-s- --------------------------- man benzini unda chaaskhas.
(Jūs) turite laukti autobuso. თქ-ენ -ვტო--სს---და--აუცად-თ. თ____ ა_______ უ___ დ________ თ-ვ-ნ ა-ტ-ბ-ს- უ-დ- დ-უ-ა-ო-. ----------------------------- თქვენ ავტობუსს უნდა დაუცადოთ. 0
ma---enzi-i und- ch--sk--s. m__ b______ u___ c_________ m-n b-n-i-i u-d- c-a-s-h-s- --------------------------- man benzini unda chaaskhas.
(Jūs) turite laukti traukinio. თ-ვენ--ატ-რე---ს--ნ-- -აუც---თ. თ____ მ_________ უ___ დ________ თ-ვ-ნ მ-ტ-რ-ბ-ლ- უ-დ- დ-უ-ა-ო-. ------------------------------- თქვენ მატარებელს უნდა დაუცადოთ. 0
man -e-zini--nd-----a-k---. m__ b______ u___ c_________ m-n b-n-i-i u-d- c-a-s-h-s- --------------------------- man benzini unda chaaskhas.
(Jūs) turite laukti taksi. თ---ნ-ტა-----ნდა დ-უ---ოთ. თ____ ტ____ უ___ დ________ თ-ვ-ნ ტ-ქ-ს უ-დ- დ-უ-ა-ო-. -------------------------- თქვენ ტაქსს უნდა დაუცადოთ. 0
ma- man-an- u-d- -h--k-eto-. m__ m______ u___ s__________ m-n m-n-a-a u-d- s-e-k-e-o-. ---------------------------- man mankana unda sheak'etos.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + gruzinų (1-100) MP3 gruzinų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…