Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sr нешто желети

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седамдесет]

70 [sedamdeset]

нешто желети

nešto želeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Же-и-е -- --ши--? Ж_____ л_ п______ Ж-л-т- л- п-ш-т-? ----------------- Желите ли пушити? 0
ne--- -eleti n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte šokti? Жел--е ли-----т-? Ж_____ л_ и______ Ж-л-т- л- и-р-т-? ----------------- Желите ли играти? 0
n-š-- ž-le-i n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ж---те -и-ш----и? Ж_____ л_ ш______ Ж-л-т- л- ш-т-т-? ----------------- Желите ли шетати? 0
Ž---te--- p-šit-? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
(Aš) norėčiau rūkyti. Ја ж-----пу--ти. Ј_ ж____ п______ Ј- ж-л-м п-ш-т-. ---------------- Ја желим пушити. 0
Že-i-- -------t-? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Ar norėtum cigaretės? Же-иш-л--ц--арету? Ж____ л_ ц________ Ж-л-ш л- ц-г-р-т-? ------------------ Желиш ли цигарету? 0
Ž---te-li---ši-i? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Jis norėtų ugnies. Он ж-л---а---. О_ ж___ в_____ О- ж-л- в-т-у- -------------- Он жели ватру. 0
Že---e li-i-r-ti? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ја -е----н---о ----. Ј_ ж____ н____ п____ Ј- ж-л-м н-ш-о п-т-. -------------------- Ја желим нешто пити. 0
Ž---t- l- ------? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ја--е--- н-шт- -е---. Ј_ ж____ н____ ј_____ Ј- ж-л-м н-ш-о ј-с-и- --------------------- Ја желим нешто јести. 0
Žel-t- li --rat-? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ја--е--е-им ---о--дм---ти. Ј_ с_ ж____ м___ о________ Ј- с- ж-л-м м-л- о-м-р-т-. -------------------------- Ја се желим мало одморити. 0
Želi-e-li šeta-i? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ј---ас--ел---неш-- п----и. Ј_ В__ ж____ н____ п______ Ј- В-с ж-л-м н-ш-о п-т-т-. -------------------------- Ја Вас желим нешто питати. 0
Ž----e li-š--a-i? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ја -а- --л-- -а-нешто зам--и-и. Ј_ В__ ж____ з_ н____ з________ Ј- В-с ж-л-м з- н-ш-о з-м-л-т-. ------------------------------- Ја Вас желим за нешто замолити. 0
Ž---te-li-še-a--? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ја-В-с ж-----на -еш-------а-и. Ј_ В__ ж____ н_ н____ п_______ Ј- В-с ж-л-м н- н-ш-о п-з-а-и- ------------------------------ Ја Вас желим на нешто позвати. 0
Ja želi----š--i. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Prašau, ko norėtumėte? Ш-----лит-- ---и-? Ш__ ж______ м_____ Ш-а ж-л-т-, м-л-м- ------------------ Шта желите, молим? 0
J- ž---m -ušit-. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж----- ли --фу? Ж_____ л_ к____ Ж-л-т- л- к-ф-? --------------- Желите ли кафу? 0
Ja ---i--pu-i-i. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Или-р-д--е-ж--и-- ---? И__ р_____ ж_____ ч___ И-и р-д-ј- ж-л-т- ч-ј- ---------------------- Или радије желите чај? 0
Že-iš l----g-re-u? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ми с-------- --з--- ку--. М_ с_ ж_____ в_____ к____ М- с- ж-л-м- в-з-т- к-ћ-. ------------------------- Ми се желимо возити кући. 0
Ž-liš-l- c-g-re--? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Же--те--- в---акс-? Ж_____ л_ в_ т_____ Ж-л-т- л- в- т-к-и- ------------------- Желите ли ви такси? 0
Že--- li---gar--u? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Jie norėtų paskambinti. Они---ле-тел--о-и---и. О__ ж___ т____________ О-и ж-л- т-л-ф-н-р-т-. ---------------------- Они желе телефонирати. 0
On--e-i --t-u. O_ ž___ v_____ O- ž-l- v-t-u- -------------- On želi vatru.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.