Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sr нешто желети

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седамдесет]

70 [sedamdeset]

нешто желети

nešto želeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Же---- л---уш---? Ж_____ л_ п______ Ж-л-т- л- п-ш-т-? ----------------- Желите ли пушити? 0
n-š---ž--eti n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte šokti? Же--т--ли -г---и? Ж_____ л_ и______ Ж-л-т- л- и-р-т-? ----------------- Желите ли играти? 0
neš-o---leti n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Же--т- ---ше----? Ж_____ л_ ш______ Ж-л-т- л- ш-т-т-? ----------------- Желите ли шетати? 0
Žel-t--li -uši--? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
(Aš) norėčiau rūkyti. Ј--же--м -уш-т-. Ј_ ж____ п______ Ј- ж-л-м п-ш-т-. ---------------- Ја желим пушити. 0
Ž-lite--- --ši--? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Ar norėtum cigaretės? Ж-л-ш-ли-ц--аре-у? Ж____ л_ ц________ Ж-л-ш л- ц-г-р-т-? ------------------ Желиш ли цигарету? 0
Žel--e l- -u---i? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Jis norėtų ugnies. Он же-и -ат-у. О_ ж___ в_____ О- ж-л- в-т-у- -------------- Он жели ватру. 0
Ž-lite li-ig-a--? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ја же--м---ш-- -ит-. Ј_ ж____ н____ п____ Ј- ж-л-м н-ш-о п-т-. -------------------- Ја желим нешто пити. 0
Želite--i igr-t-? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ј- --л-м-н---о-ј-ст-. Ј_ ж____ н____ ј_____ Ј- ж-л-м н-ш-о ј-с-и- --------------------- Ја желим нешто јести. 0
Ž--it- l- i----i? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ј- -- желим-мало одмо----. Ј_ с_ ж____ м___ о________ Ј- с- ж-л-м м-л- о-м-р-т-. -------------------------- Ја се желим мало одморити. 0
Ž-lite-li--e-a--? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ј- --с-желим---што---т-т-. Ј_ В__ ж____ н____ п______ Ј- В-с ж-л-м н-ш-о п-т-т-. -------------------------- Ја Вас желим нешто питати. 0
Že-i-e li--etati? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ја--а- ----- з----ш-о з-моли--. Ј_ В__ ж____ з_ н____ з________ Ј- В-с ж-л-м з- н-ш-о з-м-л-т-. ------------------------------- Ја Вас желим за нешто замолити. 0
Ž--i-e -i š-tati? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ј--В-- желим--а-----о----в---. Ј_ В__ ж____ н_ н____ п_______ Ј- В-с ж-л-м н- н-ш-о п-з-а-и- ------------------------------ Ја Вас желим на нешто позвати. 0
J----l-- puš---. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Prašau, ko norėtumėte? Ш---жели----мол-м? Ш__ ж______ м_____ Ш-а ж-л-т-, м-л-м- ------------------ Шта желите, молим? 0
Ja --li--p-š-ti. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж--ите -и-каф-? Ж_____ л_ к____ Ж-л-т- л- к-ф-? --------------- Желите ли кафу? 0
Ja ž-l-m -uši--. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? И-и-р-д--е -------ча-? И__ р_____ ж_____ ч___ И-и р-д-ј- ж-л-т- ч-ј- ---------------------- Или радије желите чај? 0
Žel---li ---aret-? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ми -е-же-им- --зи-и -у--. М_ с_ ж_____ в_____ к____ М- с- ж-л-м- в-з-т- к-ћ-. ------------------------- Ми се желимо возити кући. 0
Ž--i--l- ----r--u? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ж-л-те ли----т-к-и? Ж_____ л_ в_ т_____ Ж-л-т- л- в- т-к-и- ------------------- Желите ли ви такси? 0
Ž--i- -i c-g-r-tu? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Jie norėtų paskambinti. Он- ---------фо-и----. О__ ж___ т____________ О-и ж-л- т-л-ф-н-р-т-. ---------------------- Они желе телефонирати. 0
On -e---v--ru. O_ ž___ v_____ O- ž-l- v-t-u- -------------- On želi vatru.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.