Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sr нешто желети

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седамдесет]

70 [sedamdeset]

нешто желети

nešto želeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ж-л-те -и пуш--и? Ж_____ л_ п______ Ж-л-т- л- п-ш-т-? ----------------- Желите ли пушити? 0
ne-t- ž-leti n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte šokti? Ж--ит-----и-р-т-? Ж_____ л_ и______ Ж-л-т- л- и-р-т-? ----------------- Желите ли играти? 0
n---- -ele-i n____ ž_____ n-š-o ž-l-t- ------------ nešto želeti
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Жел--е ---ш-т-т-? Ж_____ л_ ш______ Ж-л-т- л- ш-т-т-? ----------------- Желите ли шетати? 0
Želite-l---uš--i? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
(Aš) norėčiau rūkyti. Ј- жел-м-п-ш--и. Ј_ ж____ п______ Ј- ж-л-м п-ш-т-. ---------------- Ја желим пушити. 0
Ž-li-e-l- puš--i? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Ar norėtum cigaretės? Жел-ш--и циг-р--у? Ж____ л_ ц________ Ж-л-ш л- ц-г-р-т-? ------------------ Желиш ли цигарету? 0
Ž-li-e-l- p-š-ti? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Jis norėtų ugnies. О--же-- -а-ру. О_ ж___ в_____ О- ж-л- в-т-у- -------------- Он жели ватру. 0
Ž-l-t--l- -g-a--? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ј- ж--и- нешт- -ит-. Ј_ ж____ н____ п____ Ј- ж-л-м н-ш-о п-т-. -------------------- Ја желим нешто пити. 0
Ž-lite ---i--a--? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ја --ли- -еш-о----т-. Ј_ ж____ н____ ј_____ Ј- ж-л-м н-ш-о ј-с-и- --------------------- Ја желим нешто јести. 0
Želi----i i---t-? Ž_____ l_ i______ Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ј---- ж-л----ал- о--о-ит-. Ј_ с_ ж____ м___ о________ Ј- с- ж-л-м м-л- о-м-р-т-. -------------------------- Ја се желим мало одморити. 0
Ž-l-t- -i--eta-i? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ј- --- --ли- ----- -ита-и. Ј_ В__ ж____ н____ п______ Ј- В-с ж-л-м н-ш-о п-т-т-. -------------------------- Ја Вас желим нешто питати. 0
Že-it- l- --ta--? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ја --с --л----а ---т--за-ол--и. Ј_ В__ ж____ з_ н____ з________ Ј- В-с ж-л-м з- н-ш-о з-м-л-т-. ------------------------------- Ја Вас желим за нешто замолити. 0
Ž-li-e------t--i? Ž_____ l_ š______ Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ј--В---желим -----ш-о поз-ати. Ј_ В__ ж____ н_ н____ п_______ Ј- В-с ж-л-м н- н-ш-о п-з-а-и- ------------------------------ Ја Вас желим на нешто позвати. 0
J---elim-p-ši-i. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Prašau, ko norėtumėte? Ш-----л--е,------? Ш__ ж______ м_____ Ш-а ж-л-т-, м-л-м- ------------------ Шта желите, молим? 0
Ja---lim-p--i--. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж---те-ли -а--? Ж_____ л_ к____ Ж-л-т- л- к-ф-? --------------- Желите ли кафу? 0
Ja---li---uš-ti. J_ ž____ p______ J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? И----а-и-е же-----чај? И__ р_____ ж_____ ч___ И-и р-д-ј- ж-л-т- ч-ј- ---------------------- Или радије желите чај? 0
Želi-----c--a-et-? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ми се ж--и-о-в-зи-и-кући. М_ с_ ж_____ в_____ к____ М- с- ж-л-м- в-з-т- к-ћ-. ------------------------- Ми се желимо возити кући. 0
Ž-liš-l- ciga-e--? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Же-----л--ви--ак-и? Ж_____ л_ в_ т_____ Ж-л-т- л- в- т-к-и- ------------------- Желите ли ви такси? 0
Že--- li---g-----? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Jie norėtų paskambinti. О---ж-ле т--е-о--рат-. О__ ж___ т____________ О-и ж-л- т-л-ф-н-р-т-. ---------------------- Они желе телефонирати. 0
O- želi va-ru. O_ ž___ v_____ O- ž-l- v-t-u- -------------- On želi vatru.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.