Он водит машину, несмотря на то, что у него нет прав.
Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai.
Он в--и-бр----а-- -е -л--а----зава.
О_ в___ б___ и___ ј_ у____ к_______
О- в-з- б-з- и-к- ј- у-и-а к-и-а-а-
-----------------------------------
Он вози брзо иако је улица клизава. 0 O- j---oš os--o--iako je--eć--ilo-----o.O_ j_ j__ o_____ i___ j_ v__ b___ k_____O- j- j-š o-t-o- i-k- j- v-c- b-l- k-s-o------------------------------------------On je još ostao, iako je već bilo kasno.
Дорога скользкая. Несмотря на это он едет так быстро.
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu.
Он ј---и--н---прк-с-том- он -о----ицик-.
О_ ј_ п_____ У_____ т___ о_ в___ б______
О- ј- п-ј-н- У-р-о- т-м- о- в-з- б-ц-к-.
----------------------------------------
Он је пијан. Упркос томе он вози бицикл. 0 T---v--o--je-b-o -k-juče-- ---kos ---e-on je -----o.T________ j_ b__ u________ U_____ t___ o_ j_ z______T-l-v-z-r j- b-o u-l-u-e-. U-r-o- t-m- o- j- z-s-a-.----------------------------------------------------Televizor je bio uključen. Uprkos tome on je zaspao.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu.
Он је пијан. Упркос томе он вози бицикл.
Televizor je bio uključen. Uprkos tome on je zaspao.
Она не может найти работу, несмотря на то, что у неё высшее образование.
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda.
О-а не и----ек-ру-и----им- бол---.
О__ н_ и__ л_____ и___ и__ б______
О-а н- и-е л-к-р- и-к- и-а б-л-в-.
----------------------------------
Она не иде лекару иако има болове. 0 T---viz-- -- b-o u--j-čen. U---o--t--- on -e-zas-ao.T________ j_ b__ u________ U_____ t___ o_ j_ z______T-l-v-z-r j- b-o u-l-u-e-. U-r-o- t-m- o- j- z-s-a-.----------------------------------------------------Televizor je bio uključen. Uprkos tome on je zaspao.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda.
Она не иде лекару иако има болове.
Televizor je bio uključen. Uprkos tome on je zaspao.
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...