Ն----ռ----ց-լ էր, չ--յած որ--րդ---ո-շ-էր:
Ն_ դ__ մ_____ է__ չ_____ ո_ ա____ ո__ է__
Ն- դ-ռ մ-ա-ե- է-, չ-ա-ա- ո- ա-դ-ն ո-շ է-:
-----------------------------------------
Նա դեռ մնացել էր, չնայած որ արդեն ուշ էր: 0 bar--s--r-d-s-k-n 4b___ s___________ 4b-r- s-o-a-a-a-a- 4-------------------bard storadasakan 4
Дорога скользкая. Несмотря на это он едет так быстро.
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu.
Ն- ---ծ է: --ն--------ն-վ նա-----նի- ---շ--մ:
Ն_ խ___ է_ Ա_____________ ն_ հ______ է ք_____
Ն- խ-ա- է- Ա-ն-ւ-մ-ն-յ-ի- ն- հ-ծ-ն-վ է ք-ո-մ-
---------------------------------------------
Նա խմած է: Այնուամենայնիվ նա հեծանիվ է քշում: 0 H---us----’uyt----miats’-at- -r---nuamenayn-v na ---e--erH________________ m_________ e_ A____________ n_ k____ e_H-r-u-t-t-’-y-s-y m-a-s-r-t- e- A-n-a-e-a-n-v n- k-n-l e----------------------------------------------------------Herrustats’uyts’y miats’rats er Aynuamenayniv na k’nel er
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu.
Նա խմած է: Այնուամենայնիվ նա հեծանիվ է քշում:
Herrustats’uyts’y miats’rats er Aynuamenayniv na k’nel er
Նա ա-խ-տա-ք---ե--չի-գտնո-մ, -ն-յ-- որ --ր-ր-գույ--կ-թ--թյ------նի:
Ն_ ա________ տ__ չ_ գ______ չ_____ ո_ բ__________ կ_________ ո____
Ն- ա-խ-տ-ն-ի տ-ղ չ- գ-ն-ւ-, չ-ա-ա- ո- բ-ր-ր-գ-ւ-ն կ-թ-ւ-յ-ւ- ո-ն-:
------------------------------------------------------------------
Նա աշխատանքի տեղ չի գտնում, չնայած որ բարձրագույն կրթություն ունի: 0 He--us-a-s-uyt--y mi----ra-- -r ---u--e------ -a k’-e- erH________________ m_________ e_ A____________ n_ k____ e_H-r-u-t-t-’-y-s-y m-a-s-r-t- e- A-n-a-e-a-n-v n- k-n-l e----------------------------------------------------------Herrustats’uyts’y miats’rats er Aynuamenayniv na k’nel er
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ji neranda darbo, nors turi diplomą.
Նա աշխատանքի տեղ չի գտնում, չնայած որ բարձրագույն կրթություն ունի:
Herrustats’uyts’y miats’rats er Aynuamenayniv na k’nel er
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...