Նա--եռ --ա-ե- -ր-------ծ--ր--ր-ե--ու- էր:
Ն_ դ__ մ_____ է__ չ_____ ո_ ա____ ո__ է__
Ն- դ-ռ մ-ա-ե- է-, չ-ա-ա- ո- ա-դ-ն ո-շ է-:
-----------------------------------------
Նա դեռ մնացել էր, չնայած որ արդեն ուշ էր: 0 bard-s-orad-sak-n 4b___ s___________ 4b-r- s-o-a-a-a-a- 4-------------------bard storadasakan 4
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko.
Ա-դ----ւշ--ր:-Ա-ն-ւ-մ-ն--ն-վ նա դ-ռ մ---ել-է-:
Ա____ ո__ է__ Ա_____________ ն_ դ__ մ_____ է__
Ա-դ-ն ո-շ է-: Ա-ն-ւ-մ-ն-յ-ի- ն- դ-ռ մ-ա-ե- է-:
----------------------------------------------
Արդեն ուշ էր: Այնուամենայնիվ նա դեռ մնացել էր: 0 Na k--el-er, ch’----t----r----rusta-s-uyt--- --a-s’rat---rN_ k____ e__ c________ v__ h________________ m_________ e_N- k-n-l e-, c-’-a-a-s v-r h-r-u-t-t-’-y-s-y m-a-s-r-t- e-----------------------------------------------------------Na k’nel er, ch’nayats vor herrustats’uyts’y miats’rats er
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko.
Արդեն ուշ էր: Այնուամենայնիվ նա դեռ մնացել էր:
Na k’nel er, ch’nayats vor herrustats’uyts’y miats’rats er
Он едет быстро, несмотря на то, что дорога скользкая.
Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu.
Չն---ծ որ ն- -մ-ծ է, -ա հե----վ է քշ-ւ-:
Չ_____ ո_ ն_ խ___ է_ ն_ հ______ է ք_____
Չ-ա-ա- ո- ն- խ-ա- է- ն- հ-ծ-ն-վ է ք-ո-մ-
----------------------------------------
Չնայած որ նա խմած է, նա հեծանիվ է քշում: 0 N- ----r -ek------------s---r--a-----v-rvats-ei--’N_ c____ y_____ c________ v__ p_____________ e____N- c-’-r y-k-l- c-’-a-a-s v-r p-y-a-a-o-v-t- e-n-’--------------------------------------------------Na ch’er yekel, ch’nayats vor paymanavorvats eink’
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu.
Չնայած որ նա խմած է, նա հեծանիվ է քշում:
Na ch’er yekel, ch’nayats vor paymanavorvats eink’
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...