Ո-տե-ղ --կ-ն----:
Ո_____ է կ_______
Ո-տ-՞- է կ-ն-ա-ը-
-----------------
Որտե՞ղ է կանգառը: 0 h-n-a-in-t-----o-th_______ t________h-n-a-i- t-a-s-o-t------------------hanrayin transport
Ո----վտ--ուս- է--ե----- դեպի-ք-ղա--------ո-:
Ո__ ա________ է մ______ դ___ ք_____ կ_______
Ո-ր ա-տ-բ-ւ-ն է մ-կ-ո-մ դ-պ- ք-ղ-ք- կ-ն-ր-ն-
--------------------------------------------
Ո՞ր ավտոբուսն է մեկնում դեպի քաղաքի կենտրոն: 0 hanr-y-- t---sp--th_______ t________h-n-a-i- t-a-s-o-t------------------hanrayin transport
Պե՞-- - փոխել---տ-բո---:
Պ____ է փ____ ա_________
Պ-՞-ք է փ-խ-լ ա-տ-բ-ւ-ը-
------------------------
Պե՞տք է փոխել ավտոբուսը: 0 Vo----g-----ang-rryV_______ e k_______V-r-e-g- e k-n-a-r--------------------Vorte՞gh e kangarry
Ո-տե--ղ - պ-տ- --տ--ու-- փոխ--:
Ո____ ղ է պ___ ա________ փ_____
Ո-տ-՞ ղ է պ-տ- ա-տ-բ-ւ-ը փ-խ-լ-
-------------------------------
Որտե՞ ղ է պետք ավտոբուսը փոխել: 0 Vort--gh --kan-a-ryV_______ e k_______V-r-e-g- e k-n-a-r--------------------Vorte՞gh e kangarry
Ե՞-- է--ե-ն-ւ--վ---ի-----րո-ի-գն-ց-ը:
Ե___ է մ______ վ_____ մ______ գ______
Ե-ր- է մ-կ-ո-մ վ-ր-ի- մ-տ-ո-ի գ-ա-ք-:
-------------------------------------
Ե՞րբ է մեկնում վերջին մետրոյի գնացքը: 0 P----’-e----ok-e- ---obu-yP_____ e p_______ a_______P-՞-k- e p-v-k-e- a-t-b-s---------------------------Pe՞tk’ e p’vokhel avtobusy
Ե-ր--- մ-կ---մ վ--ջ-ն տր--վա--:
Ե___ է մ______ վ_____ տ________
Ե-ր- է մ-կ-ո-մ վ-ր-ի- տ-ա-վ-յ-:
-------------------------------
Ե՞րբ է մեկնում վերջին տրամվայը: 0 P------e p’-ok-el--vt----yP_____ e p_______ a_______P-՞-k- e p-v-k-e- a-t-b-s---------------------------Pe՞tk’ e p’vokhel avtobusy
Ե--բ է մ----ւմ -ե-ջին ա-տ-բո-ս-:
Ե___ է մ______ վ_____ ա_________
Ե-ր- է մ-կ-ո-մ վ-ր-ի- ա-տ-բ-ւ-ը-
--------------------------------
Ե՞րբ է մեկնում վերջին ավտոբուսը: 0 Vort-- -- e p--k--avtob--y-----khelV_____ g_ e p____ a_______ p_______V-r-e- g- e p-t-’ a-t-b-s- p-v-k-e------------------------------------Vorte՞ gh e petk’ avtobusy p’vokhel
Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės.
Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą.
Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku.
Egzistuoja kelios teorijos.
Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas.
Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai.
Jie svarbūs norint suformuoti garsus.
Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus.
Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų.
Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai.
Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus.
Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta.
Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos.
Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse.
Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai.
Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai.
Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje.
Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą.
Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas.
Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų.
Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį.
Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis.
Taip atsirado įvairios kalbų šeimos.
Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai.
Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės.
Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika.
Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus.
Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?