Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sk niečo chcieť / želať si

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedemdesiat]

niečo chcieť / želať si

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ch-e-i -y --- -ajčiť? C_____ b_ s__ f______ C-c-l- b- s-e f-j-i-? --------------------- Chceli by ste fajčiť? 0
Ar norėtumėte šokti? C----- by---e t--cov-ť? C_____ b_ s__ t________ C-c-l- b- s-e t-n-o-a-? ----------------------- Chceli by ste tancovať? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? C-c--- -- s-e--a-ísť-prec---z--? C_____ b_ s__ s_ í__ p__________ C-c-l- b- s-e s- í-ť p-e-h-d-a-? -------------------------------- Chceli by ste sa ísť prechádzať? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Chc-- by---m--a-čiť. C____ b_ s__ f______ C-c-l b- s-m f-j-i-. -------------------- Chcel by som fajčiť. 0
Ar norėtum cigaretės? Ch---(a--b--si -igare--? C_______ b_ s_ c________ C-c-l-a- b- s- c-g-r-t-? ------------------------ Chcel(a) by si cigaretu? 0
Jis norėtų ugnies. Chcel----o--ň. C____ b_ o____ C-c-l b- o-e-. -------------- Chcel by oheň. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. C-----a)-----o--ni------ť. C_______ b_ s__ n____ p___ C-c-l-a- b- s-m n-e-o p-ť- -------------------------- Chcel(a) by som niečo piť. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ch----a- -y---- n-ečo -e-ť. C_______ b_ s__ n____ j____ C-c-l-a- b- s-m n-e-o j-s-. --------------------------- Chcel(a) by som niečo jesť. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Chc----) by som s- -r-------p-----ť. C_______ b_ s__ s_ t_____ o_________ C-c-l-a- b- s-m s- t-o-h- o-p-č-n-ť- ------------------------------------ Chcel(a) by som si trochu odpočinúť. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ch--l-a--b- s-- ---Vá- -i-č---pýta-. C_______ b_ s__ s_ V__ n____ s______ C-c-l-a- b- s-m s- V-s n-e-o s-ý-a-. ------------------------------------ Chcel(a) by som sa Vás niečo spýtať. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. C-ce--a)-b- s---V-- - ----- -op-o--ť. C_______ b_ s__ V__ o n____ p________ C-c-l-a- b- s-m V-s o n-e-o p-p-o-i-. ------------------------------------- Chcel(a) by som Vás o niečo poprosiť. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. C---l----b---om---- -a ni-č----zv--. C_______ b_ s__ V__ n_ n____ p______ C-c-l-a- b- s-m V-s n- n-e-o p-z-a-. ------------------------------------ Chcel(a) by som Vás na niečo pozvať. 0
Prašau, ko norėtumėte? Č- si--e----- -r----? Č_ s_ ž______ p______ Č- s- ž-l-t-, p-o-í-? --------------------- Čo si želáte, prosím? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Žel-----i-k-vu? Ž_____ s_ k____ Ž-l-t- s- k-v-? --------------- Želáte si kávu? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? A-eb-----r-dš-- ž---t--č-j? A____ s_ r_____ ž_____ č___ A-e-o s- r-d-e- ž-l-t- č-j- --------------------------- Alebo si radšej želáte čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Chc----b- -----sť do--v. C_____ b_ s__ í__ d_____ C-c-l- b- s-e í-ť d-m-v- ------------------------ Chceli by sme ísť domov. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? C-c-l- ---st--t-x--? C_____ b_ s__ t_____ C-c-l- b- s-e t-x-k- -------------------- Chceli by ste taxík? 0
Jie norėtų paskambinti. Chce-i--y -----o-o-a-. C_____ b_ t___________ C-c-l- b- t-l-f-n-v-ť- ---------------------- Chceli by telefonovať. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovakų (1-100) MP3 slovakų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.