Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   sk Zoznámenie

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tri]

Zoznámenie

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Sveiki! A-oj! A____ A-o-! ----- Ahoj! 0
Laba diena! D-br-----! D____ d___ D-b-ý d-ň- ---------- Dobrý deň! 0
Kaip sekasi? Ak--sa --rí? A__ s_ d____ A-o s- d-r-? ------------ Ako sa darí? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Poch--zat------ró--? P_________ z E______ P-c-á-z-t- z E-r-p-? -------------------- Pochádzate z Európy? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Po--ád--t- z -----ky? P_________ z A_______ P-c-á-z-t- z A-e-i-y- --------------------- Pochádzate z Ameriky? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? P----d---e-z --ie? P_________ z Á____ P-c-á-z-t- z Á-i-? ------------------ Pochádzate z Ázie? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? V ------ --teli-b----e? V k_____ h_____ b______ V k-o-o- h-t-l- b-v-t-? ----------------------- V ktorom hoteli bývate? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? Ako d--o---e-u- t-? A__ d___ s__ u_ t__ A-o d-h- s-e u- t-? ------------------- Ako dlho ste už tu? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Ak- -lh- -o-tane-e? A__ d___ z_________ A-o d-h- z-s-a-e-e- ------------------- Ako dlho zostanete? 0
Ar jums čia patinka? Páči-s- --- tu? P___ s_ v__ t__ P-č- s- v-m t-? --------------- Páči sa vám tu? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? S-e-t--na ---o-enk-? S__ t_ n_ d_________ S-e t- n- d-v-l-n-e- -------------------- Ste tu na dovolenke? 0
Aplankykite mane kada nors! Nav-----e------ek-dy! N________ m_ n_______ N-v-t-v-e m- n-e-e-y- --------------------- Navštívte ma niekedy! 0
Čia mano adresas. Tu je-m-j--adr-sa. T_ j_ m___ a______ T- j- m-j- a-r-s-. ------------------ Tu je moja adresa. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? U-idí-- -- zajtra? U______ s_ z______ U-i-í-e s- z-j-r-? ------------------ Uvidíme sa zajtra? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. J- m- ľ--o- už---------m. J_ m_ ľ____ u_ n____ m___ J- m- ľ-t-, u- n-e-o m-m- ------------------------- Je mi ľúto, už niečo mám. 0
Iki! Č-u! Č___ Č-u- ---- Čau! 0
Iki pasimatymo! Do-id-n--! D_________ D-v-d-n-a- ---------- Dovidenia! 0
(Iki greito!) / Kol kas! D- s-or-h- v--e---! D_ s______ v_______ D- s-o-é-o v-d-n-a- ------------------- Do skorého videnia! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovakų (1-100) MP3 slovakų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...