Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   be Закупы

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [пяцьдзесят адзін]

51 [pyats’dzesyat adzіn]

Закупы

Zakupy

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Я --чу-сх---іц- --бі-л-ят---. Я х___ с_______ у б__________ Я х-ч- с-а-з-ц- у б-б-і-т-к-. ----------------------------- Я хачу схадзіць у бібліятэку. 0
Z-k--y Z_____ Z-k-p- ------ Zakupy
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. Я---чу-схад-і-- - --і-ар--. Я х___ с_______ у к________ Я х-ч- с-а-з-ц- у к-і-а-н-. --------------------------- Я хачу схадзіць у кнігарню. 0
Za-upy Z_____ Z-k-p- ------ Zakupy
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Я --чу с--дзі-- у---пік. Я х___ с_______ у ш_____ Я х-ч- с-а-з-ц- у ш-п-к- ------------------------ Я хачу схадзіць у шапік. 0
Y--k--chu sk-a-z-ts- ---іb-і-atek-. Y_ k_____ s_________ u b___________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u b-b-і-a-e-u- ----------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u bіblіyateku.
(Aš) noriu pasiimti knygą. Я--а-----яц--- карыс--нн- к----. Я х___ ў____ у к_________ к_____ Я х-ч- ў-я-ь у к-р-с-а-н- к-і-у- -------------------------------- Я хачу ўзяць у карыстанне кнігу. 0
Ya k-a--u --h-dzі----u----l-yateku. Y_ k_____ s_________ u b___________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u b-b-і-a-e-u- ----------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u bіblіyateku.
(Aš) noriu nusipirkti knygą. Я хачу -у-і-ь-к-і-у. Я х___ к_____ к_____ Я х-ч- к-п-ц- к-і-у- -------------------- Я хачу купіць кнігу. 0
Y---hachu-------іts’-u-bі---y----u. Y_ k_____ s_________ u b___________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u b-b-і-a-e-u- ----------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u bіblіyateku.
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. Я-хач- к-п--ь-га-е-у. Я х___ к_____ г______ Я х-ч- к-п-ц- г-з-т-. --------------------- Я хачу купіць газету. 0
Y---h-chu-------і-s- u k-і-arnyu. Y_ k_____ s_________ u k_________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u k-і-a-n-u- --------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u knіgarnyu.
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. Я х--у -х--з-ц--у-бібл-я-э-у----б--------ніг-. Я х___ с_______ у б__________ к__ у____ к_____ Я х-ч- с-а-з-ц- у б-б-і-т-к-, к-б у-я-ь к-і-у- ---------------------------------------------- Я хачу схадзіць у бібліятэку, каб узяць кнігу. 0
Ya --ac-u-sk-a---ts’ - --іg-r--u. Y_ k_____ s_________ u k_________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u k-і-a-n-u- --------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u knіgarnyu.
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Я ---у -х-д---ь ---н-г---ю, --б к-п----кн-гу. Я х___ с_______ у к________ к__ к_____ к_____ Я х-ч- с-а-з-ц- у к-і-а-н-, к-б к-п-ц- к-і-у- --------------------------------------------- Я хачу схадзіць у кнігарню, каб купіць кнігу. 0
Y--kh--h--skh--z-t------nі--rn-u. Y_ k_____ s_________ u k_________ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u k-і-a-n-u- --------------------------------- Ya khachu skhadzіts’ u knіgarnyu.
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Я -а-у--ха-зі-ь - -а--к- -а--к--і---га---у. Я х___ с_______ у ш_____ к__ к_____ г______ Я х-ч- с-а-з-ц- у ш-п-к- к-б к-п-ц- г-з-т-. ------------------------------------------- Я хачу схадзіць у шапік, каб купіць газету. 0
Ya--h-chu -kh--zіts’-u sh--іk. Y_ k_____ s_________ u s______ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u s-a-і-. ------------------------------ Ya khachu skhadzіts’ u shapіk.
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Я-хач- схад-і-ь-- -ра-у--пты--. Я х___ с_______ у к____ о______ Я х-ч- с-а-з-ц- у к-а-у о-т-к-. ------------------------------- Я хачу схадзіць у краму оптыкі. 0
Ya-kh------khad-іt---u --a---. Y_ k_____ s_________ u s______ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u s-a-і-. ------------------------------ Ya khachu skhadzіts’ u shapіk.
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Я -а-- с-ад---ь---с----м-р---. Я х___ с_______ у с___________ Я х-ч- с-а-з-ц- у с-п-р-а-к-т- ------------------------------ Я хачу схадзіць у супермаркет. 0
Ya k------s-h-dzі--’ u-s-apіk. Y_ k_____ s_________ u s______ Y- k-a-h- s-h-d-і-s- u s-a-і-. ------------------------------ Ya khachu skhadzіts’ u shapіk.
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Я х--- ----з--ь-у--ул-ч--ю. Я х___ с_______ у б________ Я х-ч- с-а-з-ц- у б-л-ч-у-. --------------------------- Я хачу схадзіць у булачную. 0
Y--k--chu u-y-ts----k-r------- k--g-. Y_ k_____ u______ u k_________ k_____ Y- k-a-h- u-y-t-’ u k-r-s-a-n- k-і-u- ------------------------------------- Ya khachu uzyats’ u karystanne knіgu.
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Я хач- -------а-у-я--. Я х___ к_____ а_______ Я х-ч- к-п-ц- а-у-я-ы- ---------------------- Я хачу купіць акуляры. 0
Ya --achu-uz--ts’ --k--ys-anne---і--. Y_ k_____ u______ u k_________ k_____ Y- k-a-h- u-y-t-’ u k-r-s-a-n- k-і-u- ------------------------------------- Ya khachu uzyats’ u karystanne knіgu.
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Я-х-ч- к--і----ад-в-н--- -а---н--у. Я х___ к_____ с_______ і г_________ Я х-ч- к-п-ц- с-д-в-н- і г-р-д-і-у- ----------------------------------- Я хачу купіць садавіну і гародніну. 0
Y---hac-u-----ts- --kary--a--e ---gu. Y_ k_____ u______ u k_________ k_____ Y- k-a-h- u-y-t-’ u k-r-s-a-n- k-і-u- ------------------------------------- Ya khachu uzyats’ u karystanne knіgu.
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Я ---у -уп-ц- була--і-і-хлеб. Я х___ к_____ б______ і х____ Я х-ч- к-п-ц- б-л-ч-і і х-е-. ----------------------------- Я хачу купіць булачкі і хлеб. 0
Ya kh-c-u -upіts’------. Y_ k_____ k______ k_____ Y- k-a-h- k-p-t-’ k-і-u- ------------------------ Ya khachu kupіts’ knіgu.
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Я -ачу--х-д-іць-- -ра-- оп-ык-- --б к-піць --у-я--. Я х___ с_______ у к____ о______ к__ к_____ а_______ Я х-ч- с-а-з-ц- у к-а-у о-т-к-, к-б к-п-ц- а-у-я-ы- --------------------------------------------------- Я хачу схадзіць у краму оптыкі, каб купіць акуляры. 0
Ya----chu-k-pі-------gu. Y_ k_____ k______ k_____ Y- k-a-h- k-p-t-’ k-і-u- ------------------------ Ya khachu kupіts’ knіgu.
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Я х--у -хадз-ц- у-----р--рке-,--аб -упіц- --да-іну-і-г--од-і-у. Я х___ с_______ у с___________ к__ к_____ с_______ і г_________ Я х-ч- с-а-з-ц- у с-п-р-а-к-т- к-б к-п-ц- с-д-в-н- і г-р-д-і-у- --------------------------------------------------------------- Я хачу схадзіць у супермаркет, каб купіць садавіну і гародніну. 0
Y--kh-chu k-pіt-’-k-іgu. Y_ k_____ k______ k_____ Y- k-a-h- k-p-t-’ k-і-u- ------------------------ Ya khachu kupіts’ knіgu.
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Я хач--с-а----ь-у -----н-ю,-к---ку-іц- -улачк--і-хл-б. Я х___ с_______ у б________ к__ к_____ б______ і х____ Я х-ч- с-а-з-ц- у б-л-ч-у-, к-б к-п-ц- б-л-ч-і і х-е-. ------------------------------------------------------ Я хачу схадзіць у булачную, каб купіць булачкі і хлеб. 0
Y--kh-ch- k-pі----gaze-u. Y_ k_____ k______ g______ Y- k-a-h- k-p-t-’ g-z-t-. ------------------------- Ya khachu kupіts’ gazetu.

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.