Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   uk У таксі

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [тридцять вісім]

38 [trydtsyatʹ visim]

У таксі

U taksi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. В-кли---,-б-д-----к-,-та-сі. В________ б__________ т_____ В-к-и-т-, б-д---а-к-, т-к-і- ---------------------------- Викличте, будь-ласка, таксі. 0
U -a--i U t____ U t-k-i ------- U taksi
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Скіль-и-к-штує -о -ок-ал-? С______ к_____ д_ в_______ С-і-ь-и к-ш-у- д- в-к-а-у- -------------------------- Скільки коштує до вокзалу? 0
U t---i U t____ U t-k-i ------- U taksi
Kiek kainuos iki oro uosto? Скільки к-штує до аеропор-у? С______ к_____ д_ а_________ С-і-ь-и к-ш-у- д- а-р-п-р-у- ---------------------------- Скільки коштує до аеропорту? 0
V-kly-ht-,--u---l----- ---s-. V_________ b__________ t_____ V-k-y-h-e- b-d---a-k-, t-k-i- ----------------------------- Vyklychte, budʹ-laska, taksi.
Prašau tiesiai. Бу---ласк-, пр-м-. Б__________ п_____ Б-д---а-к-, п-я-о- ------------------ Будь-ласка, прямо. 0
Vy-l--ht-, --d---a-k-, tak--. V_________ b__________ t_____ V-k-y-h-e- b-d---a-k-, t-k-i- ----------------------------- Vyklychte, budʹ-laska, taksi.
Prašau į dešinę. Буд--л--ка,-тут пр--оруч. Б__________ т__ п________ Б-д---а-к-, т-т п-а-о-у-. ------------------------- Будь-ласка, тут праворуч. 0
V-kl-c---,-bu-ʹ--a-ka- ta-si. V_________ b__________ t_____ V-k-y-h-e- b-d---a-k-, t-k-i- ----------------------------- Vyklychte, budʹ-laska, taksi.
Prašau ten už to kampo į kairę. Буд--л---а----м -- ро-і---вор--. Б__________ т__ н_ р___ л_______ Б-д---а-к-, т-м н- р-з- л-в-р-ч- -------------------------------- Будь-ласка, там на розі ліворуч. 0
Ski--ky-k------- d- ----alu? S______ k_______ d_ v_______ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- v-k-a-u- ---------------------------- Skilʹky koshtuye do vokzalu?
(Aš) skubu. Я--------ю. Я п________ Я п-с-і-а-. ----------- Я поспішаю. 0
S-i-ʹky kosht-y--d--vok-a-u? S______ k_______ d_ v_______ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- v-k-a-u- ---------------------------- Skilʹky koshtuye do vokzalu?
(Aš) turiu laiko. Я --ю час. Я м__ ч___ Я м-ю ч-с- ---------- Я маю час. 0
Sk--ʹk--k-----ye-do vok-a-u? S______ k_______ d_ v_______ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- v-k-a-u- ---------------------------- Skilʹky koshtuye do vokzalu?
Prašau važiuoti lėčiau. Ї-ь--,--уд--л---а, повіл--і-е. Ї_____ б__________ п__________ Ї-ь-е- б-д---а-к-, п-в-л-н-ш-. ------------------------------ Їдьте, будь-ласка, повільніше. 0
Skil-k-----ht-ye----a--o-or-u? S______ k_______ d_ a_________ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- a-r-p-r-u- ------------------------------ Skilʹky koshtuye do aeroportu?
Prašau čia sustoti. З---ніт-ся-т-т, б-д---ас-а. З_________ т___ б__________ З-п-н-т-с- т-т- б-д---а-к-. --------------------------- Зупиніться тут, будь-ласка. 0
S-i-ʹky kos---y------e-opo-tu? S______ k_______ d_ a_________ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- a-r-p-r-u- ------------------------------ Skilʹky koshtuye do aeroportu?
Prašau truputį palaukti. З-ч--а-т- хви--н--------------. З________ х________ б__________ З-ч-к-й-е х-и-и-к-, б-д---а-к-. ------------------------------- Зачекайте хвилинку, будь-ласка. 0
Sk--ʹky------u---do-aer-p--t-? S______ k_______ d_ a_________ S-i-ʹ-y k-s-t-y- d- a-r-p-r-u- ------------------------------ Skilʹky koshtuye do aeroportu?
(Aš) tuoj grįšiu. Я--ар-----вер-у--. Я з____ п_________ Я з-р-з п-в-р-у-я- ------------------ Я зараз повернуся. 0
B-d-------, --y-m-. B__________ p______ B-d---a-k-, p-y-m-. ------------------- Budʹ-laska, pryamo.
Prašau duoti man kvitą. Дай----е--- -уд---а--а,-ч-к. Д____ м____ б__________ ч___ Д-й-е м-н-, б-д---а-к-, ч-к- ---------------------------- Дайте мені, будь-ласка, чек. 0
B-d--las-a,-p-y-mo. B__________ p______ B-d---a-k-, p-y-m-. ------------------- Budʹ-laska, pryamo.
(Aš) neturiu smulkių pinigų. В-------емає -р--ни- -рошей. В м___ н____ д______ г______ В м-н- н-м-є д-і-н-х г-о-е-. ---------------------------- В мене немає дрібних грошей. 0
Budʹ-lask-, pr-amo. B__________ p______ B-d---a-k-, p-y-m-. ------------------- Budʹ-laska, pryamo.
Grąžą pasilikite sau. Д--т--нь-, -ешта д-я -ас. Д_________ р____ д__ в___ Д-с-а-н-о- р-ш-а д-я в-с- ------------------------- Достатньо, решта для вас. 0
B-dʹ-l-s--- tut ---v---c-. B__________ t__ p_________ B-d---a-k-, t-t p-a-o-u-h- -------------------------- Budʹ-laska, tut pravoruch.
Nuvežkite mane šiuo adresu. Ві----іть-ме-е-з- -і----д-е--ю. В________ м___ з_ ц___ а_______ В-д-е-і-ь м-н- з- ц-є- а-р-с-ю- ------------------------------- Відвезіть мене за цією адресою. 0
B----la-k-- tut p-av-r--h. B__________ t__ p_________ B-d---a-k-, t-t p-a-o-u-h- -------------------------- Budʹ-laska, tut pravoruch.
Nuvežkite mane į viešbutį. Ві-в--іть м-н- -о-м--- ---ел-. В________ м___ д_ м___ г______ В-д-е-і-ь м-н- д- м-г- г-т-л-. ------------------------------ Відвезіть мене до мого готелю. 0
B--ʹ--a-k---t-t--r-vor-ch. B__________ t__ p_________ B-d---a-k-, t-t p-a-o-u-h- -------------------------- Budʹ-laska, tut pravoruch.
Nuvežkite mane prie pajūrio. Ві-в--іт--м-не н- --я-. В________ м___ н_ п____ В-д-е-і-ь м-н- н- п-я-. ----------------------- Відвезіть мене на пляж. 0
Budʹ-l--ka--ta- -- r--- liv---c-. B__________ t__ n_ r___ l________ B-d---a-k-, t-m n- r-z- l-v-r-c-. --------------------------------- Budʹ-laska, tam na rozi livoruch.

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?