Я--- пр----,--ом--що-п-год--пог-на.
Я н_ п______ т___ щ_ п_____ п______
Я н- п-и-д-, т-м- щ- п-г-д- п-г-н-.
-----------------------------------
Я не прийду, тому що погода погана. 0 Chom--vy----p-y-h-d--e?C____ v_ n_ p__________C-o-u v- n- p-y-h-d-t-?-----------------------Chomu vy ne prykhodyte?
Я-н- -а- ----.
Я н_ м__ ч____
Я н- м-ю ч-с-.
--------------
Я не маю часу. 0 P-hoda -u------h-na.P_____ d____ p______P-h-d- d-z-e p-h-n-.--------------------Pohoda duzhe pohana.
Я-н- --ий-у,-т--- що ---е -а- ча--.
Я н_ п______ т___ щ_ я н_ м__ ч____
Я н- п-и-д-, т-м- щ- я н- м-ю ч-с-.
-----------------------------------
Я не прийду, тому що я не маю часу. 0 YA n--p---̆d-,-tom---hc-o --hod---oh--a.Y_ n_ p______ t___ s____ p_____ p______Y- n- p-y-̆-u- t-m- s-c-o p-h-d- p-h-n-.----------------------------------------YA ne pryy̆du, tomu shcho pohoda pohana.
Я-п-в-н-- - --в------- -рац----и.
Я п______ / п______ щ_ п_________
Я п-в-н-н / п-в-н-а щ- п-а-ю-а-и-
---------------------------------
Я повинен / повинна ще працювати. 0 YA -e-pry--d-- ---- s-ch--po---- --han-.Y_ n_ p______ t___ s____ p_____ p______Y- n- p-y-̆-u- t-m- s-c-o p-h-d- p-h-n-.----------------------------------------YA ne pryy̆du, tomu shcho pohoda pohana.
Я----з---ш-ю--- ---у-що --п----е- --пови-н- щ- пра-ювати.
Я н_ з_________ т___ щ_ я п______ / п______ щ_ п_________
Я н- з-л-ш-ю-я- т-м- щ- я п-в-н-н / п-в-н-а щ- п-а-ю-а-и-
---------------------------------------------------------
Я не залишаюся, тому що я повинен / повинна ще працювати. 0 Chomu -in n- --ykh-dytʹ?C____ v__ n_ p__________C-o-u v-n n- p-y-h-d-t-?------------------------Chomu vin ne prykhodytʹ?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti.
Я не залишаюся, тому що я повинен / повинна ще працювати.
Я -----тому--о я ---мл-ни--- -т-м-ена.
Я й___ т___ щ_ я в________ / в________
Я й-у- т-м- щ- я в-о-л-н-й / в-о-л-н-.
--------------------------------------
Я йду, тому що я втомлений / втомлена. 0 V-n-ne za-r-s----y̆.V__ n_ z___________V-n n- z-p-o-h-n-y-.--------------------Vin ne zaproshenyy̆.
Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis.
Mokantis keičiasi mūsų mąstymas.
Tampame kūrybiškesni ir lankstesni.
Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus.
Atmintis treniruojama mokantis.
Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia.
Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų.
Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti.
Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas.
Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni.
Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai
kaip
jie priima sprendimus.
Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams.
Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą.
Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai.
Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba.
Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą.
Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu.
Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių.
Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą.
Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis.
Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai!
Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti.
Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą.
Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis.
Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas.
Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni.
Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame.
Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…