Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   mk Минато време 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [осумдесет и три]

83 [osoomdyesyet i tri]

Минато време 3

Minato vryemye 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti теле-он-ра т_________ т-л-ф-н-р- ---------- телефонира 0
Mi-a-o-vr----e-3 M_____ v______ 3 M-n-t- v-y-m-e 3 ---------------- Minato vryemye 3
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Ј-с--е-----и--в. Ј__ т___________ Ј-с т-л-ф-н-р-в- ---------------- Јас телефонирав. 0
Minat- -rye----3 M_____ v______ 3 M-n-t- v-y-m-e 3 ---------------- Minato vryemye 3
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Ја--цело-в--ме--е---они-ав. Ј__ ц___ в____ т___________ Ј-с ц-л- в-е-е т-л-ф-н-р-в- --------------------------- Јас цело време телефонирав. 0
tye-yefo-i-a t___________ t-e-y-f-n-r- ------------ tyelyefonira
klausti п---у-а п______ п-а-у-а ------- прашува 0
t--l-e-o-i-a t___________ t-e-y-f-n-r- ------------ tyelyefonira
(Aš) paklausiau. Јас --аш-в. Ј__ п______ Ј-с п-а-а-. ----------- Јас прашав. 0
ty----f---ra t___________ t-e-y-f-n-r- ------------ tyelyefonira
(Aš) visuomet klausdavau. Јас-сек--а--прашув--. Ј__ с______ п________ Ј-с с-к-г-ш п-а-у-а-. --------------------- Јас секогаш прашував. 0
Ј---t---y-f-nirav. Ј__ t_____________ Ј-s t-e-y-f-n-r-v- ------------------ Јas tyelyefonirav.
pasakoti р-с-а--ва р________ р-с-а-у-а --------- раскажува 0
Ј-s---e-yefo-i---. Ј__ t_____________ Ј-s t-e-y-f-n-r-v- ------------------ Јas tyelyefonirav.
(Aš) papasakojau. Ј-с р-----ув--. Ј__ р__________ Ј-с р-с-а-у-а-. --------------- Јас раскажував. 0
Ј---tye-------r--. Ј__ t_____________ Ј-s t-e-y-f-n-r-v- ------------------ Јas tyelyefonirav.
(Aš) papasakojau visą istoriją. Ј-с ја--а-к---в ц--ат--пр-казн-. Ј__ ј_ р_______ ц_____ п________ Ј-с ј- р-с-а-а- ц-л-т- п-и-а-н-. -------------------------------- Јас ја раскажав целата приказна. 0
Јa--tzy-l--v-ye-y- --e-yefoni-av. Ј__ t_____ v______ t_____________ Ј-s t-y-l- v-y-m-e t-e-y-f-n-r-v- --------------------------------- Јas tzyelo vryemye tyelyefonirav.
mokytis у-и у__ у-и --- учи 0
Јa-----e-o----em-e-ty---e-o-irav. Ј__ t_____ v______ t_____________ Ј-s t-y-l- v-y-m-e t-e-y-f-n-r-v- --------------------------------- Јas tzyelo vryemye tyelyefonirav.
(Aš) mokiausi. Јас--чев. Ј__ у____ Ј-с у-е-. --------- Јас учев. 0
Ј-- ---el- -rye--e -yel-e-o--r--. Ј__ t_____ v______ t_____________ Ј-s t-y-l- v-y-m-e t-e-y-f-n-r-v- --------------------------------- Јas tzyelo vryemye tyelyefonirav.
(Aš) mokiausi visą vakarą. Јас-учев ---а --че-. Ј__ у___ ц___ в_____ Ј-с у-е- ц-л- в-ч-р- -------------------- Јас учев цела вечер. 0
pras----a p________ p-a-h-o-a --------- prashoova
dirbti ра-о-и р_____ р-б-т- ------ работи 0
p-a-h-o-a p________ p-a-h-o-a --------- prashoova
(Aš) dirbau. Ј------от--. Ј__ р_______ Ј-с р-б-т-в- ------------ Јас работев. 0
pras---va p________ p-a-h-o-a --------- prashoova
(Aš) dirbau visą dieną. Јас-ра-отев -ел --н. Ј__ р______ ц__ д___ Ј-с р-б-т-в ц-л д-н- -------------------- Јас работев цел ден. 0
Ј---p---h-v. Ј__ p_______ Ј-s p-a-h-v- ------------ Јas prashav.
valgyti ј--е ј___ ј-д- ---- јаде 0
Ј-s --a-hav. Ј__ p_______ Ј-s p-a-h-v- ------------ Јas prashav.
(Aš) pavalgiau. Јас-ј-д--. Ј__ ј_____ Ј-с ј-д-в- ---------- Јас јадев. 0
Ј-- p-a-h-v. Ј__ p_______ Ј-s p-a-h-v- ------------ Јas prashav.
(Aš) viską suvalgiau. Јас го-и-ед-- ------ --д--е. Ј__ г_ и_____ ц_____ ј______ Ј-с г- и-е-о- ц-л-т- ј-д-њ-. ---------------------------- Јас го изедов целото јадење. 0
Јa- --e--guas- pr---o-vav. Ј__ s_________ p__________ Ј-s s-e-o-u-s- p-a-h-o-a-. -------------------------- Јas syekoguash prashoovav.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!