Ден-- е с-е-о-.
Д____ е с______
Д-н-т е с-е-о-.
---------------
Денот е светол. 0 Slon-t -- gu-lyem.S_____ y_ g_______S-o-o- y- g-o-y-m-------------------Slonot ye guolyem.
ста--- м-ад
с___ и м___
с-а- и м-а-
-----------
стар и млад 0 S-onot ye g-ol-em.S_____ y_ g_______S-o-o- y- g-o-y-m-------------------Slonot ye guolyem.
Пе--р--ката-е-у--ва.
П__________ е у_____
П-п-р-т-а-а е у-а-а-
--------------------
Пеперутката е убава. 0 G---o-hy--zot--e--a-.G____________ y_ m___G-l-o-h-e-z-t y- m-l----------------------Gulooshyetzot ye mal.
Па--ко-----р-.
П______ е г___
П-ј-к-т е г-д-
--------------
Пајакот е грд. 0 tyem--- - s--e-olt______ i s______t-e-y-n i s-y-t-l-----------------tyemyen i svyetol
д-б-л - -л-б / ----к
д____ и с___ / т____
д-б-л и с-а- / т-н-к
--------------------
дебел и слаб / тенок 0 t------ i---ye--lt______ i s______t-e-y-n i s-y-t-l-----------------tyemyen i svyetol
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora.
Жен--с---00--илограми-е -е-ел-.
Ж___ с_ 1__ к________ е д______
Ж-н- с- 1-0 к-л-г-а-и е д-б-л-.
-------------------------------
Жена со 100 килограми е дебела. 0 t---ye- i-s-ye-olt______ i s______t-e-y-n i s-y-t-l-----------------tyemyen i svyetol
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora.
ска--и--в-ин
с___ и е____
с-а- и е-т-н
------------
скап и евтин 0 N------ye t-em-a.N_____ y_ t______N-k-t- y- t-e-n-.-----------------Nokjta ye tyemna.
А---м--и----е---а-.
А__________ е с____
А-т-м-б-л-т е с-а-.
-------------------
Автомобилот е скап. 0 N--jt---- t-e--a.N_____ y_ t______N-k-t- y- t-e-n-.-----------------Nokjta ye tyemna.
Весн-к-т е --тин.
В_______ е е_____
В-с-и-о- е е-т-н-
-----------------
Весникот е евтин. 0 D--no---e--vy--o-.D_____ y_ s_______D-e-o- y- s-y-t-l-------------------Dyenot ye svyetol.
Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose.
Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba.
Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis.
Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje.
Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie.
Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos.
Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai.
Šis fenomenas vadinamas
kalbos kodų perjungimu
.
Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo.
Tam gali būti daug įvairių priežasčių.
Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio.
Kita kalba jie gali geriau save išreikšti.
Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą.
Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams.
Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis.
Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą.
Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti.
Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba.
Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas.
Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba.
Šiandien į tai žiūrima kitaip.
Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija.
Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus.
Dažnai jie keičia ne tik kalbą.
Keičiami ir kiti bendravimo elementai.
Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja.
Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas.
Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...