Чо--кот --нц-в- и -е-с--е.
Ч______ т______ и с_ с____
Ч-в-к-т т-н-у-а и с- с-е-.
--------------------------
Човекот танцува и се смее. 0 N-ј--vo -u-av--a.N______ g________N-ј-r-o g-l-v-t-.-----------------Naјprvo gulavata.
Т-ј околу -р-т-т-н-с- и-т- --к--и-еден --л.
Т__ о____ в_____ н___ и___ т___ и е___ ш___
Т-ј о-о-у в-а-о- н-с- и-т- т-к- и е-е- ш-л-
-------------------------------------------
Тој околу вратот носи исто така и еден шал. 0 C-ov----t----i y--yen shye----.C________ n___ y_____ s________C-o-y-k-t n-s- y-d-e- s-y-s-i-.-------------------------------Chovyekot nosi yedyen shyeshir.
Зима-- и-------о-е.
З___ е и с______ е_
З-м- е и с-у-е-о е-
-------------------
Зима е и студено е. 0 K--a-a--ye-m---sy- gu-----.K_____ n__ m__ s__ g_______K-s-t- n-e m-o s-e g-l-e-a----------------------------Kosata nye moo sye gulyeda.
Чо-еко- е----снег.
Ч______ е о_ с____
Ч-в-к-т е о- с-е-.
------------------
Човекот е од снег. 0 O-s----e --t- t-ka --- -o--sy- -u---d-at.O_______ i___ t___ n__ m__ s__ g_________O-s-i-y- i-t- t-k- n-e m-o s-e g-l-e-a-t------------------------------------------Ooshitye isto taka nye moo sye gulyedaat.
То--не -оси па--а-он- и -ан-ил.
Т__ н_ н___ п________ и м______
Т-ј н- н-с- п-н-а-о-и и м-н-и-.
-------------------------------
Тој не носи панталони и мантил. 0 Oo------ i--o t-ka n-e moo ------lyedaa-.O_______ i___ t___ n__ m__ s__ g_________O-s-i-y- i-t- t-k- n-e m-o s-e g-l-e-a-t------------------------------------------Ooshitye isto taka nye moo sye gulyedaat.
Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų.
Tam pasitelkiami įvairūs metodai.
Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų?
Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau.
Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja.
Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau.
Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas.
Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą.
Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų.
O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras.
Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs.
Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą.
Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys.
Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą.
Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros.
Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą.
120 kalbų naudoja hibridines struktūras.
Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros.
Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą.
Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių.
Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra.
Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje.
Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje.
Visos kalbos yra paremtos šia sistema.
Tačiau kalbos išsiskirstė.
Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko.
Tačiau tam turėjo būti priežastis.
Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…