Првиот-м---ц - ј-ну-р-.
П_____ м____ е ј_______
П-в-о- м-с-ц е ј-н-а-и-
-----------------------
Првиот месец е јануари. 0 Rye----br-y-viR_____ b______R-e-n- b-o-e-i--------------Ryedni broyevi
В--р--- --с-- - фев--ар-.
В______ м____ е ф________
В-о-и-т м-с-ц е ф-в-у-р-.
-------------------------
Вториот месец е февруари. 0 Ryed-i --o-e-iR_____ b______R-e-n- b-o-e-i--------------Ryedni broyevi
Т-е-иот --се--е м--т.
Т______ м____ е м____
Т-е-и-т м-с-ц е м-р-.
---------------------
Третиот месец е март. 0 Prv-ot m--s-e-- ye -anoo-ri.P_____ m_______ y_ ј________P-v-o- m-e-y-t- y- ј-n-o-r-.----------------------------Prviot myesyetz ye јanooari.
П--ти-- м--е- е -ај.
П______ м____ е м___
П-т-и-т м-с-ц е м-ј-
--------------------
Петтиот месец е мај. 0 P----- m-es------- ј--o-a-i.P_____ m_______ y_ ј________P-v-o- m-e-y-t- y- ј-n-o-r-.----------------------------Prviot myesyetz ye јanooari.
С--м--- месец ------.
С______ м____ е ј____
С-д-и-т м-с-ц е ј-л-.
---------------------
Седмиот месец е јули. 0 Tr--tio---y-----z-ye---rt.T_______ m_______ y_ m____T-y-t-o- m-e-y-t- y- m-r-.--------------------------Tryetiot myesyetz ye mart.
Д--етт----мес-ц е сеп---вр-.
Д________ м____ е с_________
Д-в-т-и-т м-с-ц е с-п-е-в-и-
----------------------------
Деветтиот месец е септември. 0 Chye----io--m--s--tz -e -p--l.C__________ m_______ y_ a_____C-y-t-r-i-t m-e-y-t- y- a-r-l-------------------------------Chyetvrtiot myesyetz ye april.
Е-ин----т---т-мес---е-ноем---.
Е____________ м____ е н_______
Е-и-а-с-т-и-т м-с-ц е н-е-в-и-
------------------------------
Единаесеттиот месец е ноември. 0 C--et--t-o---ye--etz-y--a-r--.C__________ m_______ y_ a_____C-y-t-r-i-t m-e-y-t- y- a-r-l-------------------------------Chyetvrtiot myesyetz ye april.
Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame.
Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime.
Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą.
Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos.
Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis.
Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai.
Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai.
Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe.
Kita – namie.
Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai.
Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai.
Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba.
Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame.
Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma.
Viena kalba visada yra svarbesnė.
Eksperimentai patvirtina šią hipotezę.
Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės.
Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis.
Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba.
Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba.
Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba.
Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas.
Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi!
Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis.
Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo.
Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai.
Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…