Pasikalbėjimų knygelė

lt Asmenys   »   mk Лица

1 [vienas]

Asmenys

Asmenys

1 [еден]

1 [eden]

Лица

Lica

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
aš j-с j__ j-с --- jас 0
jas j__ j-s --- jas
aš ir tu j---и ти j__ и т_ j-с и т- -------- jас и ти 0
j-s---ti j__ i t_ j-s i t- -------- jas i ti
mes abu н-е -в-----а н__ д_______ н-е д-а-ц-т- ------------ ние двајцата 0
n-ye-dvaјt-a-a n___ d________ n-y- d-a-t-a-a -------------- niye dvaјtzata
jis т-ј т__ т-ј --- тој 0
t-ј t__ t-ј --- toј
jis ir ji тој и-т-а т__ и т__ т-ј и т-а --------- тој и таа 0
to--i -aa t__ i t__ t-ј i t-a --------- toј i taa
jie abu тие два--а-а т__ д_______ т-е д-а-ц-т- ------------ тие двајцата 0
tiy- d-a-tzata t___ d________ t-y- d-a-t-a-a -------------- tiye dvaјtzata
vyras маж м__ м-ж --- маж 0
m-ʐ m__ m-ʐ --- maʐ
moteris же-а ж___ ж-н- ---- жена 0
ʐye-a ʐ____ ʐ-e-a ----- ʐyena
vaikas д--е д___ д-т- ---- дете 0
dy-t-e d_____ d-e-y- ------ dyetye
šeima е-на ф--и-и-а е___ ф_______ е-н- ф-м-л-ј- ------------- една фамилија 0
y-d-a---m-l--a y____ f_______ y-d-a f-m-l-ј- -------------- yedna familiјa
mano šeima м-јата фа--л--а м_____ ф_______ м-ј-т- ф-м-л-ј- --------------- мојата фамилија 0
m-ј----fami-i-a m_____ f_______ m-ј-t- f-m-l-ј- --------------- moјata familiјa
Mano šeima (yra) čia. Мој--- фамил--- - --де. М_____ ф_______ е о____ М-ј-т- ф-м-л-ј- е о-д-. ----------------------- Мојата фамилија е овде. 0
Moј-ta--a-il--a-ye -vd-e. M_____ f_______ y_ o_____ M-ј-t- f-m-l-ј- y- o-d-e- ------------------------- Moјata familiјa ye ovdye.
Aš (esu) čia. Ј-с---м-ов--. Ј__ с__ о____ Ј-с с-м о-д-. ------------- Јас сум овде. 0
Јa- s--- o-dy-. Ј__ s___ o_____ Ј-s s-o- o-d-e- --------------- Јas soom ovdye.
Tu (esi) čia. Ти с- о-де. Т_ с_ о____ Т- с- о-д-. ----------- Ти си овде. 0
T---i --dye. T_ s_ o_____ T- s- o-d-e- ------------ Ti si ovdye.
Jis (yra) čia ir ji (yra) čia. Т------в-- и-----е --д-. Т__ е о___ и т__ е о____ Т-ј е о-д- и т-а е о-д-. ------------------------ Тој е овде и таа е овде. 0
To- y- ov--- --taa--e-o--y-. T__ y_ o____ i t__ y_ o_____ T-ј y- o-d-e i t-a y- o-d-e- ---------------------------- Toј ye ovdye i taa ye ovdye.
Mes (esame) čia. Ние --е-овде. Н__ с__ о____ Н-е с-е о-д-. ------------- Ние сме овде. 0
N--e s-y- ovd--. N___ s___ o_____ N-y- s-y- o-d-e- ---------------- Niye smye ovdye.
Jūs (esate) čia. Вие-ст------. В__ с__ о____ В-е с-е о-д-. ------------- Вие сте овде. 0
V-ye s-y--o--ye. V___ s___ o_____ V-y- s-y- o-d-e- ---------------- Viye stye ovdye.
Jie visi (yra) čia. Ти----те с--ов--. Т__ с___ с_ о____ Т-е с-т- с- о-д-. ----------------- Тие сите се овде. 0
Ti-- ----e s-e ovdy-. T___ s____ s__ o_____ T-y- s-t-e s-e o-d-e- --------------------- Tiye sitye sye ovdye.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + makedoniečių (1-100) MP3 makedoniečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mokydamiesi kalbų įveikiame Alzheimerio ligą

Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų. Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės. Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų. Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys. Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus. Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni. Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį. Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai. Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus. Tiksliau, jie juos priima greičiau. Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti. Jos visada žino bent du terminus vienam dalykui pavadinti. Ir abu šie terminai yra tinkami. Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus. Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų. Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą. Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių. Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę. Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau. O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius. Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau. Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti. Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems. O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau. Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!