Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   da Kropsdele

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [otteoghalvtreds]

Kropsdele

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Jeg teg-er -n ma--. J__ t_____ e_ m____ J-g t-g-e- e- m-n-. ------------------- Jeg tegner en mand. 0
Pirmiausia galvą. Før-t-h-v-d--. F____ h_______ F-r-t h-v-d-t- -------------- Først hovedet. 0
Vyras nešioja skrybėlę. M-nd-n h---hat --. M_____ h__ h__ p__ M-n-e- h-r h-t p-. ------------------ Manden har hat på. 0
Plaukų nematyti. Hå-e- k-- m-- i--- -e. H____ k__ m__ i___ s__ H-r-t k-n m-n i-k- s-. ---------------------- Håret kan man ikke se. 0
Ausų taip pat nematyti. Ø--n- ka- -an --l--r ------e. Ø____ k__ m__ h_____ i___ s__ Ø-e-e k-n m-n h-l-e- i-k- s-. ----------------------------- Ørene kan man heller ikke se. 0
Nugaros taip pat nematyti. R----- ---------e-le- ik-----. R_____ k__ m__ h_____ i___ s__ R-g-e- k-n m-n h-l-e- i-k- s-. ------------------------------ Ryggen kan man heller ikke se. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. J---t-gne- øj--n- -- --nden. J__ t_____ ø_____ o_ m______ J-g t-g-e- ø-n-n- o- m-n-e-. ---------------------------- Jeg tegner øjnene og munden. 0
Vyras šoka ir juokiasi. M---e- da--er-og le-. M_____ d_____ o_ l___ M-n-e- d-n-e- o- l-r- --------------------- Manden danser og ler. 0
Vyras turi ilgą nosį. Man-e- ha---- -a-- n-s-. M_____ h__ e_ l___ n____ M-n-e- h-r e- l-n- n-s-. ------------------------ Manden har en lang næse. 0
Rankose jis laiko lazdą. H-- -ar -- st-k ----n-e-n-. H__ h__ e_ s___ i h________ H-n h-r e- s-o- i h-n-e-n-. --------------------------- Han har en stok i hænderne. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ha- --r også e- h--st-rk-æ-e ---hal-e-. H__ h__ o___ e_ h___________ o_ h______ H-n h-r o-s- e- h-l-t-r-l-d- o- h-l-e-. --------------------------------------- Han har også et halstørklæde om halsen. 0
Dabar žiema ir šalta. Det-er-vin-e---g d-t er-k----. D__ e_ v_____ o_ d__ e_ k_____ D-t e- v-n-e- o- d-t e- k-l-t- ------------------------------ Det er vinter og det er koldt. 0
Rankos stiprios. A---ne er kr---ige. A_____ e_ k________ A-m-n- e- k-a-t-g-. ------------------- Armene er kraftige. 0
Kojos taip pat stiprios. B-nene----ogs- kr-f-i--. B_____ e_ o___ k________ B-n-n- e- o-s- k-a-t-g-. ------------------------ Benene er også kraftige. 0
Vyras yra iš sniego. M-nd-n ---a-----. M_____ e_ a_ s___ M-n-e- e- a- s-e- ----------------- Manden er af sne. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. H-- ha- i--e- -uks-- -å -- ing-n fra--e p-. H__ h__ i____ b_____ p_ o_ i____ f_____ p__ H-n h-r i-g-n b-k-e- p- o- i-g-n f-a-k- p-. ------------------------------------------- Han har ingen bukser på og ingen frakke på. 0
Bet vyrui nešalta. Men ma---n--r-se--i-k-. M__ m_____ f_____ i____ M-n m-n-e- f-y-e- i-k-. ----------------------- Men manden fryser ikke. 0
Jis yra senis besmegenis. H-- -r-e- snema--. H__ e_ e_ s_______ H-n e- e- s-e-a-d- ------------------ Han er en snemand. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…