Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   da Adjektiver 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [nioghalvfjerds]

Adjektiver 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. J-- --r e- bl- kjo-e p-. J__ h__ e_ b__ k____ p__ J-g h-r e- b-å k-o-e p-. ------------------------ Jeg har en blå kjole på. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. J-g --- -- r-d kjo-----. J__ h__ e_ r__ k____ p__ J-g h-r e- r-d k-o-e p-. ------------------------ Jeg har en rød kjole på. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Jeg---r ----rø- kj--e--å. J__ h__ e_ g___ k____ p__ J-g h-r e- g-ø- k-o-e p-. ------------------------- Jeg har en grøn kjole på. 0
(Aš) perku juodą rankinę. J-g --b---en-so-- --s-e. J__ k____ e_ s___ t_____ J-g k-b-r e- s-r- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en sort taske. 0
(Aš) perku rudą rankinę. J-- --be- e- b--- --s-e. J__ k____ e_ b___ t_____ J-g k-b-r e- b-u- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en brun taske. 0
(Aš) perku baltą rankinę. J---k-----e--h-i- t-s-e. J__ k____ e_ h___ t_____ J-g k-b-r e- h-i- t-s-e- ------------------------ Jeg køber en hvid taske. 0
Man reikia naujo automobilio. Jeg -ar-b-ug-fo- ----- b-l. J__ h__ b___ f__ e_ n_ b___ J-g h-r b-u- f-r e- n- b-l- --------------------------- Jeg har brug for en ny bil. 0
Man reikia greito automobilio. Je- har-b-u- for en-h-rtig-bi-. J__ h__ b___ f__ e_ h_____ b___ J-g h-r b-u- f-r e- h-r-i- b-l- ------------------------------- Jeg har brug for en hurtig bil. 0
Man reikia patogaus automobilio. J-g--ar br---for en--om-o---bel-bil. J__ h__ b___ f__ e_ k__________ b___ J-g h-r b-u- f-r e- k-m-o-t-b-l b-l- ------------------------------------ Jeg har brug for en komfortabel bil. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. D--opp- bor -e- -n-ga--e- kv--de. D______ b__ d__ e_ g_____ k______ D-r-p-e b-r d-r e- g-m-e- k-i-d-. --------------------------------- Deroppe bor der en gammel kvinde. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. D-r-ppe-b-r -er-en-tyk --i-d-. D______ b__ d__ e_ t__ k______ D-r-p-e b-r d-r e- t-k k-i-d-. ------------------------------ Deroppe bor der en tyk kvinde. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. D-rn-d----- der----ny--e--ig -v----. D______ b__ d__ e_ n________ k______ D-r-e-e b-r d-r e- n-s-e-r-g k-i-d-. ------------------------------------ Dernede bor der en nysgerrig kvinde. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. V---- --s-e--v---r--e m-nne----. V____ g_____ v__ r___ m_________ V-r-s g-s-e- v-r r-r- m-n-e-k-r- -------------------------------- Vores gæster var rare mennesker. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. V-res----te---a--h-----e--en-e-ker. V____ g_____ v__ h______ m_________ V-r-s g-s-e- v-r h-f-i-e m-n-e-k-r- ----------------------------------- Vores gæster var høflige mennesker. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Vo--s--æ-ter va---n-e-es---te m-nn-s---. V____ g_____ v__ i___________ m_________ V-r-s g-s-e- v-r i-t-r-s-a-t- m-n-e-k-r- ---------------------------------------- Vores gæster var interessante mennesker. 0
Aš turiu mielus vaikus. Jeg ha- s-de --rn. J__ h__ s___ b____ J-g h-r s-d- b-r-. ------------------ Jeg har søde børn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M---na--e-n--har -r---e -ø--. M__ n_______ h__ f_____ b____ M-n n-b-e-n- h-r f-æ-k- b-r-. ----------------------------- Men naboerne har frække børn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? E--di---b-rn a-t-ge? E_ d___ b___ a______ E- d-n- b-r- a-t-g-? -------------------- Er dine børn artige? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.