Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   kn ಭೂತಕಾಲ – ೩

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

೮೩ [ಎಂಬತ್ತಮೂರು]

83 [Embattamūru]

ಭೂತಕಾಲ – ೩

bhūtakāla – 3.

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kanadų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti ಟ-ಲ---ನ್-ಮಾ-ುವುದು. ಟೆ___ ಮಾ____ ಟ-ಲ-ಫ-ನ- ಮ-ಡ-ವ-ದ-. ------------------ ಟೆಲಿಫೋನ್ ಮಾಡುವುದು. 0
b---ak-l--– -. b________ – 3_ b-ū-a-ā-a – 3- -------------- bhūtakāla – 3.
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. ನಾನ- ----------ೆ. ನಾ_ ಫೋ_ ಮಾ___ ನ-ನ- ಫ-ನ- ಮ-ಡ-ದ-. ----------------- ನಾನು ಫೋನ್ ಮಾಡಿದೆ. 0
b--t-kāl- - 3. b________ – 3_ b-ū-a-ā-a – 3- -------------- bhūtakāla – 3.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. ನಾನ--ಪ--್ತಿ--- ಫ--್ -ಲ-ಲ- ಮಾತನಾ-------್ದ-. ನಾ_ ಪೂ_____ ಫೋ_ ನ__ ಮಾ________ ನ-ನ- ಪ-ರ-ತ-ಸ-ಯ ಫ-ನ- ನ-್-ಿ ಮ-ತ-ಾ-ು-್-ಿ-್-ೆ- ------------------------------------------ ನಾನು ಪೂರ್ತಿಸಮಯ ಫೋನ್ ನಲ್ಲಿ ಮಾತನಾಡುತ್ತಿದ್ದೆ. 0
Ṭeli---n--ā--v---. Ṭ_______ m________ Ṭ-l-p-ō- m-ḍ-v-d-. ------------------ Ṭeliphōn māḍuvudu.
klausti ಪ-ರಶ್ನಿಸ---ದ-. ಪ್_______ ಪ-ರ-್-ಿ-ು-ು-ು- -------------- ಪ್ರಶ್ನಿಸುವುದು. 0
Ṭ---p--n-m----ud-. Ṭ_______ m________ Ṭ-l-p-ō- m-ḍ-v-d-. ------------------ Ṭeliphōn māḍuvudu.
(Aš) paklausiau. ನಾ-ು -್---ನೆ-ಕ----ೆ. ನಾ_ ಪ್___ ಕೇ___ ನ-ನ- ಪ-ರ-್-ೆ ಕ-ಳ-ದ-. -------------------- ನಾನು ಪ್ರಶ್ನೆ ಕೇಳಿದೆ. 0
Ṭ-lip-ōn mā-u-u-u. Ṭ_______ m________ Ṭ-l-p-ō- m-ḍ-v-d-. ------------------ Ṭeliphōn māḍuvudu.
(Aš) visuomet klausdavau. ನಾನು --ವ--ಲ- ಪ--ಶ್ನೆ-ಕೇಳುತ್----ದ-. ನಾ_ ಯಾ___ ಪ್___ ಕೇ______ ನ-ನ- ಯ-ವ-ಗ-ು ಪ-ರ-್-ೆ ಕ-ಳ-ತ-ತ-ದ-ದ-. ---------------------------------- ನಾನು ಯಾವಾಗಲು ಪ್ರಶ್ನೆ ಕೇಳುತ್ತಿದ್ದೆ. 0
Nā-u p-ō--m--ide. N___ p___ m______ N-n- p-ō- m-ḍ-d-. ----------------- Nānu phōn māḍide.
pasakoti ಹೇ-ುವು-ು ಹೇ___ ಹ-ಳ-ವ-ದ- -------- ಹೇಳುವುದು 0
N-n- ---- m-ḍ--e. N___ p___ m______ N-n- p-ō- m-ḍ-d-. ----------------- Nānu phōn māḍide.
(Aš) papasakojau. ನ-ನು ಹೇ--ದ-. ನಾ_ ಹೇ___ ನ-ನ- ಹ-ಳ-ದ-. ------------ ನಾನು ಹೇಳಿದೆ. 0
N--u --ō--m-----. N___ p___ m______ N-n- p-ō- m-ḍ-d-. ----------------- Nānu phōn māḍide.
(Aš) papasakojau visą istoriją. ನಾನು -----್- ----ಹ---ದೆ. ನಾ_ ಸಂ___ ಕ_ ಹೇ___ ನ-ನ- ಸ-ಪ-ರ-ಣ ಕ-ೆ ಹ-ಳ-ದ-. ------------------------ ನಾನು ಸಂಪೂರ್ಣ ಕಥೆ ಹೇಳಿದೆ. 0
Nān- ---ti-am--- ---- n-ll----t-n-ḍut--dd-. N___ p__________ p___ n____ m______________ N-n- p-r-i-a-a-a p-ō- n-l-i m-t-n-ḍ-t-i-d-. ------------------------------------------- Nānu pūrtisamaya phōn nalli mātanāḍuttidde.
mokytis ಕಲ-ಯುವು-ು ಕ____ ಕ-ಿ-ು-ು-ು --------- ಕಲಿಯುವುದು 0
N----pū-tisa-a-a p--n nal---mā-anāḍut-idde. N___ p__________ p___ n____ m______________ N-n- p-r-i-a-a-a p-ō- n-l-i m-t-n-ḍ-t-i-d-. ------------------------------------------- Nānu pūrtisamaya phōn nalli mātanāḍuttidde.
(Aš) mokiausi. ನಾ-ು --ಿ-ೆ. ನಾ_ ಕ___ ನ-ನ- ಕ-ಿ-ೆ- ----------- ನಾನು ಕಲಿತೆ. 0
Nā-u----ti-am-ya ph-n n-----mā-----u-tid-e. N___ p__________ p___ n____ m______________ N-n- p-r-i-a-a-a p-ō- n-l-i m-t-n-ḍ-t-i-d-. ------------------------------------------- Nānu pūrtisamaya phōn nalli mātanāḍuttidde.
(Aš) mokiausi visą vakarą. ನಾ-- ಇಡ-----ಂಕಾ- -ಲ---. ನಾ_ ಇ_ ಸಾ___ ಕ___ ನ-ನ- ಇ-ೀ ಸ-ಯ-ಕ-ಲ ಕ-ಿ-ೆ- ----------------------- ನಾನು ಇಡೀ ಸಾಯಂಕಾಲ ಕಲಿತೆ. 0
P------u---u. P____________ P-a-n-s-v-d-. ------------- Praśnisuvudu.
dirbti ಕೆಲ- -ಾಡ-ವುದು. ಕೆ__ ಮಾ____ ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ವ-ದ-. -------------- ಕೆಲಸ ಮಾಡುವುದು. 0
P-a-n-s-v-du. P____________ P-a-n-s-v-d-. ------------- Praśnisuvudu.
(Aš) dirbau. ನ--ು -ೆ-- -ಾಡ---. ನಾ_ ಕೆ__ ಮಾ___ ನ-ನ- ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ದ-. ----------------- ನಾನು ಕೆಲಸ ಮಾಡಿದೆ. 0
Pr-śnisu---u. P____________ P-a-n-s-v-d-. ------------- Praśnisuvudu.
(Aš) dirbau visą dieną. ನಾ-- -----ಿ---ಕ--ಸ-ಮಾಡಿ-ೆ. ನಾ_ ಇ_ ದಿ__ ಕೆ__ ಮಾ___ ನ-ನ- ಇ-ೀ ದ-ವ- ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ದ-. -------------------------- ನಾನು ಇಡೀ ದಿವಸ ಕೆಲಸ ಮಾಡಿದೆ. 0
Nān- p--------ḷ---. N___ p_____ k______ N-n- p-a-n- k-ḷ-d-. ------------------- Nānu praśne kēḷide.
valgyti ತ---ನ--ುದ-. ತಿ_____ ತ-ನ-ನ-ವ-ದ-. ----------- ತಿನ್ನುವುದು. 0
Nā-u ----n---ēḷid-. N___ p_____ k______ N-n- p-a-n- k-ḷ-d-. ------------------- Nānu praśne kēḷide.
(Aš) pavalgiau. ನಾ-ು ----ೆ. ನಾ_ ತಿಂ__ ನ-ನ- ತ-ಂ-ೆ- ----------- ನಾನು ತಿಂದೆ. 0
Nānu--r-ś-e-k---de. N___ p_____ k______ N-n- p-a-n- k-ḷ-d-. ------------------- Nānu praśne kēḷide.
(Aš) viską suvalgiau. ನ--ು ಊಟ--್-ು-----ತ----ಿ-ತಿಂದ-. ನಾ_ ಊ____ ಪೂ____ ತಿಂ__ ನ-ನ- ಊ-ವ-್-ು ಪ-ರ-ತ-ಯ-ಗ- ತ-ಂ-ೆ- ------------------------------ ನಾನು ಊಟವನ್ನು ಪೂರ್ತಿಯಾಗಿ ತಿಂದೆ. 0
N--u-yāv--a-u--ra-----ē---t--de. N___ y_______ p_____ k__________ N-n- y-v-g-l- p-a-n- k-ḷ-t-i-d-. -------------------------------- Nānu yāvāgalu praśne kēḷuttidde.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kanadų (1-100) MP3 kanadų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!