Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ha bukatar wani abu

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sabain da biyu]

bukatar wani abu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių hausų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti y- ---mata y_ k______ y- k-m-a-a ---------- ya kammata 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. D-l------- aika -a----r. D___ n_ i_ a___ w_______ D-l- n- i- a-k- w-s-k-r- ------------------------ Dole ne in aika wasikar. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Dole -----------otal D___ n_ i_ b___ o___ D-l- n- i- b-y- o-a- -------------------- Dole ne in biya otal 0
Tu turi anksti keltis. K--a b--a--- ta-hi d- --ri. K___ b______ t____ d_ w____ K-n- b-ƙ-t-r t-s-i d- w-r-. --------------------------- Kuna buƙatar tashi da wuri. 0
Tu turi daug dirbti. Dole ne k- -- ------- yawa. D___ n_ k_ y_ a___ d_ y____ D-l- n- k- y- a-k- d- y-w-. --------------------------- Dole ne ku yi aiki da yawa. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Dol---e -u--a----- -----loka--. D___ n_ k_ k______ a___ l______ D-l- n- k- k-s-n-e a-a- l-k-c-. ------------------------------- Dole ne ku kasance akan lokaci. 0
Jis turi prisipilti degalų. Dol- ne-ya-ci-a. D___ n_ y_ c____ D-l- n- y- c-k-. ---------------- Dole ne ya cika. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. D-l- ne--- -yar--m---r. D___ n_ y_ g____ m_____ D-l- n- y- g-a-a m-t-r- ----------------------- Dole ne ya gyara motar. 0
Jis turi nuplauti automobilį. D-le ya w--ke--ot--. D___ y_ w____ m_____ D-l- y- w-n-e m-t-r- -------------------- Dole ya wanke motar. 0
Ji turi apsipirkti. D-l---a t-fi--iyayya. D___ t_ t___ s_______ D-l- t- t-f- s-y-y-a- --------------------- Dole ta tafi siyayya. 0
Ji turi tvarkyti butą. Do----a--hare -i---. D___ t_ s____ g_____ D-l- t- s-a-e g-d-n- -------------------- Dole ta share gidan. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Dole-ta--- wan--. D___ t_ y_ w_____ D-l- t- y- w-n-i- ----------------- Dole ta yi wanki. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Dol---- -- ---i-m-kar-----nan----nan. D___ n_ m_ t___ m________ n__ d_ n___ D-l- n- m- t-f- m-k-r-n-a n-n d- n-n- ------------------------------------- Dole ne mu tafi makaranta nan da nan. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Do----e-m---e -i-- n-n-d--n--. D___ n_ m_ j_ a___ n__ d_ n___ D-l- n- m- j- a-k- n-n d- n-n- ------------------------------ Dole ne mu je aiki nan da nan. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. D-le -- -- je-wur-n lik--a-nan -a -an. D___ n_ m_ j_ w____ l_____ n__ d_ n___ D-l- n- m- j- w-r-n l-k-t- n-n d- n-n- -------------------------------------- Dole ne mu je wurin likita nan da nan. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. D-le-n- -u-ji---ba-. D___ n_ k_ j___ b___ D-l- n- k- j-r- b-s- -------------------- Dole ne ku jira bas. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. D--e-ne -u-jir--jir--n. D___ n_ k_ j___ j______ D-l- n- k- j-r- j-r-i-. ----------------------- Dole ne ku jira jirgin. 0
(Jūs) turite laukti taksi. D-le -e--u----- ---si. D___ n_ k_ j___ t_____ D-l- n- k- j-r- t-k-i- ---------------------- Dole ne ku jira taksi. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…