Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   ps په ښار کې

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [ پنځه ویشت ]

25 [ پنځه ویشت ]

په ښار کې

په ښار کې

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių puštūnų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. زه غ---م-د ر-ل -ټ-ش------ا- شم. ز_ غ____ د ر__ س____ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ر-ل س-ی-ن ت- ل-ړ ش-. ------------------------------- زه غواړم د ریل سټیشن ته لاړ شم. 0
پ- ښ-ر کې پ_ ښ__ ک_ پ- ښ-ر ک- --------- په ښار کې
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. ز- غ-اړم--و-ی- -ګر-ت--ل-ړ---. ز_ غ____ ه____ ډ__ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م ه-ا-ی ډ-ر ت- ل-ړ ش-. ----------------------------- زه غواړم هوایی ډګر ته لاړ شم. 0
په-ښ-- کې پ_ ښ__ ک_ پ- ښ-ر ک- --------- په ښار کې
(Aš) noriu į miesto centrą. زه-غواړ- د-ښ-- -ر---ته-ل-ړ-ش-. ز_ غ____ د ښ__ م___ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ښ-ر م-ک- ت- ل-ړ ش-. ------------------------------ زه غواړم د ښار مرکز ته لاړ شم. 0
زه-غ-ا---د --- س--شن-ت- --- شم. ز_ غ____ د ر__ س____ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ر-ل س-ی-ن ت- ل-ړ ش-. ------------------------------- زه غواړم د ریل سټیشن ته لاړ شم.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? ز--څن-- ---ل ---- --- -- و-س---؟ ز_ څ___ د___ ګ___ ا__ ت_ و______ ز- څ-ګ- د-ی- ګ-د- ا-ی ت- و-س-ږ-؟ -------------------------------- زه څنګه دریل ګادی اډی ته ورسیږم؟ 0
زه-غ---- ------س-----ته---ړ ش-. ز_ غ____ د ر__ س____ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ر-ل س-ی-ن ت- ل-ړ ش-. ------------------------------- زه غواړم د ریل سټیشن ته لاړ شم.
Kaip man nuvykti į oro uostą? زه---ګه هو--ی--ډ- ت- ورسی-م؟ ز_ څ___ ه____ ا__ ت_ و______ ز- څ-ګ- ه-ا-ی ا-ی ت- و-س-ږ-؟ ---------------------------- زه څنګه هوایی اډی ته ورسیږم؟ 0
ز---و--م د-ریل-س------ه لاړ شم. ز_ غ____ د ر__ س____ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ر-ل س-ی-ن ت- ل-ړ ش-. ------------------------------- زه غواړم د ریل سټیشن ته لاړ شم.
Kaip man nuvykti į miesto centrą? زه -نګه د-ښا--مر-ز ت-------م؟ ز_ څ___ د ښ__ م___ ت_ و______ ز- څ-ګ- د ښ-ر م-ک- ت- و-س-ږ-؟ ----------------------------- زه څنګه د ښار مرکز ته ورسیږم؟ 0
زه غ-اړ--هو-ی- ډګر -------ش-. ز_ غ____ ه____ ډ__ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م ه-ا-ی ډ-ر ت- ل-ړ ش-. ----------------------------- زه غواړم هوایی ډګر ته لاړ شم.
Man reikia taksi. زه ټکس--غ-اړ-. ز_ ټ___ غ_____ ز- ټ-س- غ-ا-م- -------------- زه ټکسی غواړم. 0
زه----ړ----ای- -ګر-ته-لاړ-شم. ز_ غ____ ه____ ډ__ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م ه-ا-ی ډ-ر ت- ل-ړ ش-. ----------------------------- زه غواړم هوایی ډګر ته لاړ شم.
Man reikia miesto plano. ز- --ښا- ن-------ا-تیا ل-م. ز_ د ښ__ ن___ ت_ ا____ ل___ ز- د ښ-ر ن-ش- ت- ا-ت-ا ل-م- --------------------------- زه د ښار نقشه ته اړتیا لرم. 0
زه غواړ- -وای- -ګر-ته--اړ--م. ز_ غ____ ه____ ډ__ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م ه-ا-ی ډ-ر ت- ل-ړ ش-. ----------------------------- زه غواړم هوایی ډګر ته لاړ شم.
Man reikia viešbučio. ز--یو --ټل----ا--یا-لرم ز_ ی_ ه___ ت_ ا____ ل__ ز- ی- ه-ټ- ت- ا-ت-ا ل-م ----------------------- زه یو هوټل ته اړتیا لرم 0
ز--غ-اړم --ښار-م--- -- لاړ --. ز_ غ____ د ښ__ م___ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ښ-ر م-ک- ت- ل-ړ ش-. ------------------------------ زه غواړم د ښار مرکز ته لاړ شم.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. ز------- یو--وټر کرای- ک-م. ز_ غ____ ی_ م___ ک____ ک___ ز- غ-ا-م ی- م-ټ- ک-ا-ه ک-م- --------------------------- زه غواړم یو موټر کرایه کړم. 0
زه-غ--ړم د-ښار---ک--ته لاړ ش-. ز_ غ____ د ښ__ م___ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ښ-ر م-ک- ت- ل-ړ ش-. ------------------------------ زه غواړم د ښار مرکز ته لاړ شم.
Štai mano kreditinė kortelė. د- --- -ریډی- ---- --. د_ ز__ ک_____ ک___ د__ د- ز-ا ک-ی-ی- ک-ر- د-. ---------------------- ده زما کریډیټ کارت دی. 0
ز- غ---م---ښا- م--- ---ل---ش-. ز_ غ____ د ښ__ م___ ت_ ل__ ش__ ز- غ-ا-م د ښ-ر م-ک- ت- ل-ړ ش-. ------------------------------ زه غواړم د ښار مرکز ته لاړ شم.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. د--ز-ا-د موټ--چ--لو -وا----. د_ ز__ د م___ چ____ ج___ د__ د- ز-ا د م-ټ- چ-و-و ج-ا- د-. ---------------------------- ده زما د موټر چلولو جواز دی. 0
za -s----d-----ā-y ā-y -a --sy-m z_ t____ d___ g___ ā__ t_ o_____ z- t-n-a d-y- g-d- ā-y t- o-s-g- -------------------------------- za tsnga dryl gādy āḏy ta orsygm
Ką galima pamatyti mieste? په-ښ----ې - -یدل--لپ-ره--- ش--؟ پ_ ښ__ ک_ د ل____ ل____ څ_ ش___ پ- ښ-ر ک- د ل-د-و ل-ا-ه څ- ش-ه- ------------------------------- په ښار کې د لیدلو لپاره څه شته؟ 0
z- -s-g- -r-l--ā-y --y ta ors-gm z_ t____ d___ g___ ā__ t_ o_____ z- t-n-a d-y- g-d- ā-y t- o-s-g- -------------------------------- za tsnga dryl gādy āḏy ta orsygm
Nueikite į senamiestį. زو- ښار ت- ل-ړ شه. ز__ ښ__ ت_ ل__ ش__ ز-ړ ښ-ر ت- ل-ړ ش-. ------------------ زوړ ښار ته لاړ شه. 0
z--ts--a -----gā-y-ā-y ta or-ygm z_ t____ d___ g___ ā__ t_ o_____ z- t-n-a d-y- g-d- ā-y t- o-s-g- -------------------------------- za tsnga dryl gādy āḏy ta orsygm
Padarykite ekskursiją po miestą. د-ښا- سف- ----. د ښ__ س__ و____ د ښ-ر س-ر و-ړ-. --------------- د ښار سفر وکړئ. 0
za-t-nga -o----ā-- --------m z_ t____ a____ ā__ t_ o_____ z- t-n-a a-ā-y ā-y t- o-s-g- ---------------------------- za tsnga aoāyy āḏy ta orsygm
Nueikite į uostą. بن-ر--اه-ته -اړ شه. ب___ ګ__ ت_ ل__ ش__ ب-د- ګ-ه ت- ل-ړ ش-. ------------------- بندر ګاه ته لاړ شه. 0
z--ts--a -o-y---ḏy--a-o-s-gm z_ t____ a____ ā__ t_ o_____ z- t-n-a a-ā-y ā-y t- o-s-g- ---------------------------- za tsnga aoāyy āḏy ta orsygm
Padarykite ekskursiją po uostą. د-ب--ر -ا--س-ر----ئ. د ب___ ګ__ س__ و____ د ب-د- ګ-ه س-ر و-ړ-. -------------------- د بندر ګاه سفر وکړئ. 0
z- tsng--a-āy--āḏy t- -rs--m z_ t____ a____ ā__ t_ o_____ z- t-n-a a-ā-y ā-y t- o-s-g- ---------------------------- za tsnga aoāyy āḏy ta orsygm
Kokių įžymybių dar yra be to? نو- -وم ځ-یو-ه -ت-؟ ن__ ک__ ځ_____ ش___ ن-ر ک-م ځ-ی-ن- ش-ه- ------------------- نور کوم ځایونه شته؟ 0
زه څن-ه - -ا--مر---ت- ور---م؟ ز_ څ___ د ښ__ م___ ت_ و______ ز- څ-ګ- د ښ-ر م-ک- ت- و-س-ږ-؟ ----------------------------- زه څنګه د ښار مرکز ته ورسیږم؟

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!