Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   px Na cidade

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vinte e cinco]

Na cidade

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (BR) Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. G--tar-a d--ir-à--sta-ã- f-rr---ár--. G_______ d_ i_ à e______ f___________ G-s-a-i- d- i- à e-t-ç-o f-r-o-i-r-a- ------------------------------------- Gostaria de ir à estação ferroviária. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Go-t--ia d--ir a- -e---o--o. G_______ d_ i_ a_ a_________ G-s-a-i- d- i- a- a-r-p-r-o- ---------------------------- Gostaria de ir ao aeroporto. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Gos-a--- -- ---ao--e--ro. G_______ d_ i_ a_ c______ G-s-a-i- d- i- a- c-n-r-. ------------------------- Gostaria de ir ao centro. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? C--o ---go ---s-aç-o? C___ c____ à e_______ C-m- c-e-o à e-t-ç-o- --------------------- Como chego à estação? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Co-o----g- ao-aero-o---? C___ c____ a_ a_________ C-m- c-e-o a- a-r-p-r-o- ------------------------ Como chego ao aeroporto? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Co-o--h--o----c--tro? C___ c____ a_ c______ C-m- c-e-o a- c-n-r-? --------------------- Como chego ao centro? 0
Man reikia taksi. E- -re--s---- um t---. E_ p______ d_ u_ t____ E- p-e-i-o d- u- t-x-. ---------------------- Eu preciso de um táxi. 0
Man reikia miesto plano. E--p-----o--e u--map-. E_ p______ d_ u_ m____ E- p-e-i-o d- u- m-p-. ---------------------- Eu preciso de um mapa. 0
Man reikia viešbučio. Eu----ci-o -e um-ho-el. E_ p______ d_ u_ h_____ E- p-e-i-o d- u- h-t-l- ----------------------- Eu preciso de um hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Gost-----de a----r -m-c--ro. G_______ d_ a_____ u_ c_____ G-s-a-i- d- a-u-a- u- c-r-o- ---------------------------- Gostaria de alugar um carro. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Aqu- -stá-- meu-c-r----de-cr-dit-. A___ e___ o m__ c_____ d_ c_______ A-u- e-t- o m-u c-r-ã- d- c-é-i-o- ---------------------------------- Aqui está o meu cartão de crédito. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Aqui-es-- - --n-a-c----ira----h--il-taç--. A___ e___ a m____ c_______ d_ h___________ A-u- e-t- a m-n-a c-r-e-r- d- h-b-l-t-ç-o- ------------------------------------------ Aqui está a minha carteira de habilitação. 0
Ką galima pamatyti mieste? O --e-há p--- -----r-n--cid-d-? O q__ h_ p___ s_ v__ n_ c______ O q-e h- p-r- s- v-r n- c-d-d-? ------------------------------- O que há para se ver na cidade? 0
Nueikite į senamiestį. V- a- c-nt-o h-s-ó-i----a--i---e. V_ a_ c_____ h________ d_ c______ V- a- c-n-r- h-s-ó-i-o d- c-d-d-. --------------------------------- Vá ao centro histórico da cidade. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. V--f-ze--u- ------o p--a----ade. V_ f____ u_ p______ p___ c______ V- f-z-r u- p-s-e-o p-l- c-d-d-. -------------------------------- Vá fazer um passeio pela cidade. 0
Nueikite į uostą. V- ao --r--. V_ a_ p_____ V- a- p-r-o- ------------ Vá ao porto. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. V-----e- -----ssei- pelo --rto. V_ f____ u_ p______ p___ p_____ V- f-z-r u- p-s-e-o p-l- p-r-o- ------------------------------- Vá fazer um passeio pelo porto. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Que at----e---u---t-c-- -á --i-? Q__ a_______ t_________ h_ m____ Q-e a-r-ç-e- t-r-s-i-a- h- m-i-? -------------------------------- Que atrações turísticas há mais? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + portugalų (BR) (1-100) MP3 portugalų (BR) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!