Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   fi Kaupungissa

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [kaksikymmentäviisi]

Kaupungissa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Tah--n-ra-ta-i-a-em-l--. T_____ r________________ T-h-o- r-u-a-i-a-e-a-l-. ------------------------ Tahdon rautatieasemalle. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. T-h--- le-t---nt--l-. T_____ l_____________ T-h-o- l-n-o-e-t-l-e- --------------------- Tahdon lentokentälle. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ta---n ------t-a-. T_____ k__________ T-h-o- k-s-u-t-a-. ------------------ Tahdon keskustaan. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Miten----s-n-r----t-ea-ema-l-? M____ p_____ r________________ M-t-n p-ä-e- r-u-a-i-a-e-a-l-? ------------------------------ Miten pääsen rautatieasemalle? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Mite-----s-n l-ntok---ä--e? M____ p_____ l_____________ M-t-n p-ä-e- l-n-o-e-t-l-e- --------------------------- Miten pääsen lentokentälle? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? M-ten--ääsen --s--sta--? M____ p_____ k__________ M-t-n p-ä-e- k-s-u-t-a-? ------------------------ Miten pääsen keskustaan? 0
Man reikia taksi. T--vi-s----aks-n. T________ t______ T-r-i-s-n t-k-i-. ----------------- Tarvitsen taksin. 0
Man reikia miesto plano. Ta-----e- kaup--g-n-karta-. T________ k________ k______ T-r-i-s-n k-u-u-g-n k-r-a-. --------------------------- Tarvitsen kaupungin kartan. 0
Man reikia viešbučio. T--v-t-en-h-------. T________ h________ T-r-i-s-n h-t-l-i-. ------------------- Tarvitsen hotellin. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ta--ois-n-vu-k-ata au---. T________ v_______ a_____ T-h-o-s-n v-o-r-t- a-t-n- ------------------------- Tahtoisin vuokrata auton. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tä--ä -n--uo-to--------. T____ o_ l______________ T-s-ä o- l-o-t-k-r-t-n-. ------------------------ Tässä on luottokorttini. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. T--sä -- -j-k-------. T____ o_ a___________ T-s-ä o- a-o-o-t-i-i- --------------------- Tässä on ajokorttini. 0
Ką galima pamatyti mieste? Mi-ä--ä-tä-y--s-ä-k---u-g--sa--n? M___ n___________ k__________ o__ M-t- n-h-ä-y-k-i- k-u-u-g-s-a o-? --------------------------------- Mitä nähtävyyksiä kaupungissa on? 0
Nueikite į senamiestį. Me-kää v---aa--a--u--i--. M_____ v_________________ M-n-ä- v-n-a-n-a-p-n-i-n- ------------------------- Menkää vanhaankaupunkiin. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. T-h-ä-------o----u. T_____ k___________ T-h-ä- k-e-t-a-e-u- ------------------- Tehkää kiertoajelu. 0
Nueikite į uostą. Me-k-ä s-t---a-. M_____ s________ M-n-ä- s-t-m-a-. ---------------- Menkää satamaan. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Te-k-ä s-t-makier-o-. T_____ s_____________ T-h-ä- s-t-m-k-e-r-s- --------------------- Tehkää satamakierros. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? M-----ä-----y-siä -en -----si v--lä -öyt--? M___ n___________ s__ l______ v____ l______ M-t- n-h-ä-y-k-i- s-n l-s-k-i v-e-ä l-y-y-? ------------------------------------------- Mitä nähtävyyksiä sen lisäksi vielä löytyy? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!