Pasikalbėjimų knygelė

lt Mėnesiai   »   fi Kuukaudet

11 [vienuolika]

Mėnesiai

Mėnesiai

11 [yksitoista]

Kuukaudet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
sausis tammi-uu t_______ t-m-i-u- -------- tammikuu 0
vasaris hel--kuu h_______ h-l-i-u- -------- helmikuu 0
kovas m-a----uu m________ m-a-i-k-u --------- maaliskuu 0
balandis hu--i--u h_______ h-h-i-u- -------- huhtikuu 0
gegužė t-----uu t_______ t-u-o-u- -------- toukokuu 0
birželis ke-ä-uu k______ k-s-k-u ------- kesäkuu 0
Tai šeši mėnesiai. Näm----a------- ku--a-t-a. N___ o___ k____ k_________ N-m- o-a- k-u-i k-u-a-t-a- -------------------------- Nämä ovat kuusi kuukautta. 0
Sausis, vasaris, kovas, tam--k--- --lm--u---m-ali-k-u, t________ h________ m_________ t-m-i-u-, h-l-i-u-, m-a-i-k-u- ------------------------------ tammikuu, helmikuu, maaliskuu, 0
balandis, gegužė ir birželis. hu---k--, t-u-o-u----es-k-u. h________ t________ k_______ h-h-i-u-, t-u-o-u-, k-s-k-u- ---------------------------- huhtikuu, toukokuu, kesäkuu. 0
liepa heinä-uu h_______ h-i-ä-u- -------- heinäkuu 0
rugpjūtis e----u e_____ e-o-u- ------ elokuu 0
rugsėjis syys--u s______ s-y-k-u ------- syyskuu 0
spalis l--a-uu l______ l-k-k-u ------- lokakuu 0
lapkritis m-rr-skuu m________ m-r-a-k-u --------- marraskuu 0
gruodis j---ukuu j_______ j-u-u-u- -------- joulukuu 0
Tai taip pat šeši mėnesiai. N-m---v-t---ö------i --u--u--a. N___ o___ m___ k____ k_________ N-m- o-a- m-ö- k-u-i k-u-a-t-a- ------------------------------- Nämä ovat myös kuusi kuukautta. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, h-i--kuu, -l--u-- -y-s-uu h________ e______ s______ h-i-ä-u-, e-o-u-, s-y-k-u ------------------------- heinäkuu, elokuu, syyskuu 0
spalis, lapkritis, gruodis. l---kuu---a---sk--- -ou----u. l_______ m_________ j________ l-k-k-u- m-r-a-k-u- j-u-u-u-. ----------------------------- lokakuu, marraskuu, joulukuu. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lotynų kalba – gyva kalba?

Šiandien anglų kalba yra pati svarbiausia universali kalba. Jos mokoma visame pasaulyje, ji yra oficiali daugelio tautų kalba. Seniau šį svarbų vaidmenį užėmė lotynų kalba. Ja kalbėjo lotynai. Jie gyveno Lacijaus regione, kurio centru buvo Roma. Lotynų kalba plito kartu su Romos imperija. Senovėje lotynų kalba buvo daugelio žmonių gimtoji kalba. Jie gyveno Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Tačiau šnekamoji lotynų kalba skyrėsi nuo klasikinės. Liaudies šnekamoji kalba buvo vadinama liaudies lotynų kalba. Romėnų užimtuose regionuose vyravo skirtingi dialektai. Viduramžiais nacionalinės kalbos vystydavosi iš dialektų. Iš lotynų kalbos kilusios kalbos yra vadinamos romanų kalbos. Jų grupei priklauso italų, ispanų ir portugalų kalbos. Prancūzų ir rumunų kalbų pagrindą taip pat sudaro lotynų kalba. Tačiau lotynų kalba neišnyko. Iki pat XIX a. tai buvo svarbi prekybininkų kalba. Be to, ji išlieka išsilavinusių žmonių kalba. Lotynų kalba tebėra svarbi šiandienos mokslui. Daugelis techninių terminų turi lotyniškas šaknis. Be to, lotynų, kaip užsienio kalba, vis dar tebėra mokoma mokyklose. O universitetai neretai tikisi, kad studentai ją mokės. Tad lotynų kalba tikrai nėra mirusi, nors ja jau nebekalbama. Pastaraisiais metais lotynų kalba sulaukė populiarumo. Ir vėl daugėja norinčiųjų jos išmokti. Ji laikoma pagrindiniu daugelio kalbų ir kultūrų raktu. Tad išdrįskite išmokti lotynų kalbą! Audaces fortuna adiuvat – drąsiems likimas palankus!